Tiesa, pačioje EVT pradžioje lyg ir buvo nepolitinės dramos užuomazga – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad jos vienam komandos nariui patvirtintas COVID-19, ir netrukus paliko susitikimą, nors jos testas ir buvo neigiamas.
Taip pat dėl kontakto su užsikrėtusiu į Briuselį neatvyko Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Lenkiją EVT atstovavo Čekijos premjeras. Susitikime taip pat dėl karantino gyvai nedalyvavo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
O antrąją dieną EVT skubiai paliko ir Suomijos premjerė Sanna Marin, nes anksčiau bendravo su savo šalies parlamentaru, kuriam nustatytas teigiamas COVID-19.
„Pastatė į vietą“ britus ir Europarlamentą
Be koronaviruso šmėklos EVT ėjosi pagal planą. Kaip ir planuota, susitikimas prasidėjo nuo pokalbio su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli ir šis iškart buvo „pastatytas į vietą“.
Kaip žinia, derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl ES biudžeto ir Gaivinimo fondo strigusios, o abi pusės kaltina vieną kitą dėl nenoro siekti kompromiso. Šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel tiesiai pareiškė, kad yra „nusivylusi“ ir pažymėjo, kad visi 27 ES šalių vadovai vienbalsiai pritarė šiems finansiniams planams, o Europos Parlamento pritarimas – tai „techninis procesas“.
Kietą atsaką sutarta duoti ir britams dėl taip pat strigusių ES ir Jungtinės Karalystės derybų dėl prekybos sutarties. EVT išvadose ne tik neatsitraukė nuo tokių jautrių temų, kaip vienodų sąlygos, valdymas ir žuvininkystė, bet ir įpareigojo Europos Komisiją parengti planą B, t.y. jei su britais taip ir neišeitų susitarti.
Netrukus atėjo reakcija iš už Lamanšo – „labai nusivylę“. Britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad reiktų ruoštis „nesusitarimui“.
„Jei nepavyktų pasiekti susitarimo, verslui kels iššūkius ne tik atsiradę muitai, bet ir produktų sertifikavimas, ženklinimas deklaracijos, tikėtinos nemažos eilės muitinėje ir pan.“, – DELFI.lt komentavo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Vis dėlto Lietuva ne taip nukentėtų, nesant susitarimui, kaip tarkime Vokietija ar pati Jungtinė Karalystė.
„Lietuvos verslas turi didelę prekybos patirtį su Jungtine Karalyste, todėl laimės tie eksportuotojai, kurie matys galimybes, o ne tik grėsmes, galės greitai prisitaikyti ir tokiu būdu įgys konkurencinį pranašumą“, – tikina ministerija.
Beje, įdomi detalė: diskusijos apie santykius su britais pradžioje iš visų ES lyderių buvo atimti mobilūs telefonai ir planšetės. Kaip juokavo (o gal nejuokavo) Briuselio žurnalistai – kad britų žvalgybos tarnyba MI6 nenugirstų, ko nereikia.
Lietuvai – nauja galimybė?
Vakarienės metu ES vadovai aptarė planus padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, t.y. ne mažiau kaip 55 proc. iki 2030 m. Tačiau dėl šio klausimo į rimtesnes diskusijas nesivelta – sutarta, kad turėtų būti sutarta gruodžio mėnesį įvyksiančioje EVT.
„Skirtingos šalys pabrėžia savo skirtingas startines pozicijas, todėl aš ir kiti vadovai akcentavome, kad būtina pirmiausia atlikti nuodugnią kiekvienos valstybės analizę ir apgalvoti sąnaudų ar naštos paskirstymo mechanizmą, kad jis būtų teisingas, adekvatus ir tikrai padėtų žaliosioms technologijoms plisti ne kažkokiuose klasteriuose, o visoje ES teritorijoje“, – penktadienį ryte pasakojo prezidentas Gitanas Nausėda ir pridūrė, kad Lietuva gauna puikią galimybę pasinaudoti „finansiniais ištekliais“
Pati ketvirtadienio EVT netradiciškai baigėsi labai anksti – pasikalbėję ir sutarę dėl išvadų apie COVID-19 ES lyderiai prieš vidurnaktį išsiskirstė po viešbučius.
Sankcijos ir solidarumas
Penktadienio ryte ES lyderių laukė lengvesnė dienotvarkė – santykiai su Afrika ir kiti užsienio politikos reikalai. Tiesa, būtent tada Lietuva pristatė savo pasiūlymus dėl naujo sankcijų paketo Baltarusijai bei ES paramos „postLukašenkos“ erai.
„Tos priemonės apima ne tik sankcijas, apie kurias mes kalbame ir kurios yra reikalingos, tai apima ir paramą Baltarusijos visuomenėje „postLukašenkos“ periodu. Mes esame ne tik iniciatoriai, bet ir pasiryžę aktyviai dalyvauti rengiant šios programos detales, tam kad padėtume pilietinei visuomenei ir Baltarusijos ekonomikai žengti į priekį“, – penktadienį ryte kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusija atakuodama Lietuvą ir Lenkiją naudoja taktiką „skaldyk ir valdyk“, tačiau ES išlieka vieninga.
EVT savo išvadose išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkiją.
Penktadienį EVT planuota kalbėti ir apie Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Pasak prezidento, Rusijos veiksmai rodo, kad ES turi imtis politinių priemonių. Šią savaitę ES jau įvedė sankcijas 6 aukštiems Kremliaus pareigūnams ir vienai įstaigai dėl Rusijos opozicijos lyderio apnuodijimo. Vis dėlto EVT išvadose kalbama tik apie raginimą Rusijai tęsti derybas su Australija ir Nyderlandais keleivinio lainerio MH17 numušimo byloje.
Tikėtina, kad daugiausia diskusijos sukosi apie Turkijos veiklą Viduržemio jūroje. Šiai temai irgi skirta EVT išvadų dalis.
Prieš 14 val. EVT baigėsi ir ES lyderiai išsiskirstė. Šiemet planuojami dar du susitikimai. Taip pat gali būti šaukiamas specialusis, jei su britais galutinai nepavyks susitarti. Tik klausimas, ar dėl COVID-19 jie bus „gyvi“ ar nuotoliniai?
