Vasario 24-ąją Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys pradėjo taikyti beprecedentes sankcijas – po pernai patirto atsigavimo jos nulems Rusijos ekonomikos recesiją.
Pagrindinės sankcijos yra šios: sankcijų taikymas ir dalies Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT, dėl to kuriam laikui sutriks finansiniai srautai ir išorės prekyba; užsienio valiutos atsargų įšaldymas; draudimas vykdyti sandorius su Rusijos centriniu banku, neleidžiant jam dalyvauti tarptautinėje rinkoje; draudimas eksportuoti į Rusiją aukštąsias technologijas, komponentus (puslaidininkius, mikroschemas, telekomunikacijų, elektronikos, orlaivių, naftos perdirbimo įrangą ir kt.) – tai turės ilgalaikį neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai.
Šios sankcijos daro didelį spaudimą Rusijos rublio kursui, kuris nuo vasario 15 d. jau smuko (– 85 proc.) – tai skatins infliacijos bei vartojimo prekių kainų augimą. Dėl didėjančios infliacijos sumažės Rusijos vartotojų perkamoji galia, o tai, savo ruožtu, mažins vartojimą, kuris įprastomis sąlygomis būna tradicinis ekonomikos augimo variklis ir gali siekti iki 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vasario 28 d. Rusijos centrinis bankas skubos tvarka jau padidino bazinę palūkanų normą iki 20 proc. (nuo ir taip gana aukšto 9,5 proc. lygio), o kovodamas su rublio nuvertėjimu ir padidėjusia infliacija gali ją dar labiau padidinti. Didesnės finansavimo sąnaudos ir pablogėjusios ekonominės nuotaikos ribos namų ūkių išlaidas ir verslo investicijas. Numatoma, kad gali būti stabdomos ir viešosios investicijos.
Šiomis aplinkybėmis „Coface“ prognozuoja, kad Rusijos ekonominės ir finansinės perspektyvos smarkiai blogės.
