Prognozėje teigiama, kad naujausios Europos Sąjungos priimtos priemonės kovoje su krize neduos apčiuopiamų rezultatų.
Anot "Citi Group" analitikų, Graikija iš euro zonos pasitrauks ne vėliau kaip 2017 metais. Iki tol bus restruktūrizuotos kai kurių kitų Europos valstybių skolos. Šiuo metu didelė valstybės skolos našta slegia Ispaniją, Italiją, Portugaliją ir Airiją.
Banko analitikai prognozuoja, kad recesija euro zonoje truks iki 2014 metų. Tačiau visos euro zonos iširimas arba nekontroliuojamas vienos iš šalių bankrotas, jų manymu, mažai tikėtinas. "Citi Group" nuomone, niekas savo noru nesitrauks iš valiutos sąjungos ir netgi bankrutuojančios valstybės mėginsis išlikti euro zonoje.
"Citi Group " mano, kad bendrų Europos priežiūros institucijų ir ES valdžios organų vaidmuo stiprės, bet atskirų šalių parlamentai vis rečiau pritars jų sprendimams. Dėl to, teigia banko analitikai, bendros biudžeto sąjungos sukurti nepavyks. Sukurtos bankų sąjungos, teigiama prognozėje, nepakaks.
Birželį "Citi Group" jau prognozavo galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Tuomet bankas prognozavo, kad tikimybė, jog šalis atsisakys bendros Europos valiutos, sudaro 90 proc. Anot tuomečių ekspertų prognozių, tai turėtų įvykti iki Naujųjų metų. Agentūra "Standard & Poor's" šių metų vasarą prognozavo, kad tikimybė, jog Graikija paliks euro zoną, sudaro 33 proc.
Europos politikai ir ekonomistai mano, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos dėl savo valstybės skolos, kuri šiuo metu siekia apie 144 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
2011 m. pabaigoje- 2012 m. pradžioje ES, Atėnai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pritarė Graikijos skolų restruktūrizavimo planui, pagal kurį numatyta, kad valstybės skola bus sumažinta iki 120 proc. BVP iki 2020 metų. Lapkričio pabaigoje ES ir TVF sutiko skirti Graikijai eilinę finansinės paramos dalį - 43,7 mlrd. eurų, mainais į griežtą valstybės išlaidų mažinimo programą.
