2008 metais pirmąjį biurą Čikagoje atidarę lietuviai Aurimas Adomavičius, Martynas Stašaitis ir Tomas Kirda šiandien padalinius turi ir Kaune bei Vilniuje. Iš viso bendrovė turi per 150 darbuotojų, o Lietuvoje dirba programuotojai, kurių per artimiausius kelis metus ketinama priimti dar apie 80. Žinant kokia arši konkurencija šios srities specialistų darbo rinkoje, tai atrodo pakankamai sudėtingas uždavinys.
Tačiau Lietuvoje dirbantis įmonės viceprezidentas Viktoras Gurgždys ramus. Ne tik dėl to, kad gali pasiūlyti iki 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, bet ir todėl, kad aktyviai bendradarbiauja su programuotojus rengiančiu Kauno technologijų universitetu (KTU). Apie įmonės vadovų ryšių Lietuvoje svarbą DELFI sakė ir „Devbridge Group“ projektų vadovas Billas Croninas.
„Man buvo labai įdomu pamatyti, kaip mes panaudojome Lietuvoje esančias žinias. Vis daugiau žmonių supranta, kad Lietuva yra talentų aukso gysla, o dėl to konkurencija dėl šių žmonių tik didėja“, – sakė amerikietis.
Moko patys
„Devbridge“ su KTU bendradarbiauja nuo 2011 metų, kai buvo atidarytas jų biuras Kaune. V. Gurgždys pats yra šiame universitete dėstęs, o šiuo metu priklauso programų komitetui, kuriame nustatomos švietimo gairės.
„Su universitetais visą laiką galima dirbti ganėtinai efektyviai. Jeigu kiti labiau skundžiasi, kad jie neparuošia specialistų, tai mes tiesiog įsitraukiame į tą veiklą su jais“, – tikino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad universitetai neturėtų mokyti konkrečių technologijų. Vietoje to studentams reiktų suteikti bazines žinias, kuriomis pasirėmę jie galėtų mokytis patys ar toliau tobulėti darbovietėje.
Kaip ir ne viena kita informacinių technologijų įmonė, „Devbridge“ yra įkūrusi savo neformalaus ugdymo programą, kuri vadinasi „Sourcery“ akademija. Tokio pobūdžio ugdymą V. Gurgždys vadino švietimo sistemos ateitimi, nes taip galima žymiai geriau papildyti trūkstamą teoriją. Aišku, ir patys studentai turi būti suinteresuoti tai daryti.
2015 metais į „Sourcery“ akademiją norą patekti pareiškė 140 studentų, iš kurių 130 atėjo laikyti testo. Tik maždaug kas trečias jį išlaikė ir tik 18 buvo priimti mokytis. 4 iš besimokiusių šiandien dirba „Devbridge“.
„Juos po vieną pridėjome prie įmonėje jau esančių komandų, kurių kiekvieną sudaro apie 10 žmonių. Taip jie galės toliau mokytis iš patyrusių kolegų, – pasakojo „Devbridge“ viceprezidentas. – Apskritai mes labiau tikime komandomis, o ne atskirais individais, nes mūsų projektai yra pakankamai dideli ir sudėtingi.“
Moko ir dėstytojus
Iniciatyvą švietimo sistemoje „Devbridge“ rodo mokydama ne tik studentus, bet ir pačius dėstytojus. Šiemet 18 KTU Programinės inžinerijos katedros dėstytojų dalyvavo savaitės trukmės kursuose, kurių metu lopė žinių trūkumą tam tikroje „Devbridge“ naudojamoje technologijoje.
V. Gurgždys sakė, kad tai parodo pasitikėjimą jo įmone: „Jauniausi dėstytojai buvo 35 metų, vyriausi – 58 metų. Reikia suprasti, kad pati specialybė tokia, jog reikia mokytis visą gyvenimą. Nėra taip, kad baigi universitetą, gauni antpečius ir viskas labai gerai. Dėstytojai tokį mentalitetą irgi turi, o svarbiausia – turėti kompetencijos, tada jie tavimi pasitiki“.
Pašnekovas teigė, kad vienas svarbiausių universitetų interesų yra atpažinti talentingus programuotojus dar jauname amžiuje. Tai, beje, jiems daryti sekasi visai neblogai. Visų pirma, dėl gerai išplėtotų įvairiausių programavimo konkursų.
„Pavyzdžiui, jie turi J. P. Kazicko programavimo konkursus regionuose, programavimo olimpiadas. Taip galima žmones atsirinkti ir po truputį atsivesti pas save“, – aiškino V. Gurgždys.
Jis pastebėjo, kad suvedus beveik bet kurio gero programuotojo vardą ir pavardę į „Google“ paiešką, pamatysi, kad jis tuo užsiimti pradėjo labai anksti ir dalyvaudavo minėtose olimpiadose. „Taip žmonės užfiksuojami ir turi gerą istoriją“, – sakė jis.
Anksti pradėjo ir pats
V. Gurgždys teigė, kad pats programuoti pradėjo nuo 12–13 metų.
„Pirmą kompiuterį gavau 7 klasėje. Turėjau gerą pavyzdį savo aplinkoje ir mačiau kaip jis dirbdavo, realizuodavo save ir gaudavo gerą algą. Be to, turėjau gerus informatikos mokytojus. Kai jau turėjau kompiuterį, pradėjau skaityti visas įmanomas knygas pats, dariau pavyzdines programėles“, – pasakojo „Devbridge“ viceprezidentas.
Tačiau „Devbridge“ dirbantis programuotojas turėtų būti ne tik puikus savo srities specialistas, bet ir mokėti dirbti komandoje.
„Vienas dalykas, kai nemoka dirbti, nes nematė gero pavyzdžio, bet yra lankstus ir prisitaikys. Jeigu žmogus nesupras, kad komanda yra svarbi, tokio žmogaus nesamdysime net jei jis genijus“, – sakė V. Gurgždys.
Jis prisiminė, kad vienas toks atvejis jau yra buvęs. Dar samdant kilo įtarimas, kad žmogus turi prastoką charakterį, o po pusantro mėnesio tai pasitvirtino ir teko jį atleisti.
Vilioja geriausius
Žmogiškas faktorius „Devbridge“ svarbus ir dėl specifinių komunikavimo iššūkių. Lietuvos ir Čikagos laikas skiriasi 8 valandomis, o tai reiškia, kad kai Lietuvoje būna 16 val., Čikagoje – 8 val.
„Nėra dienos, kai programuotojui nereiktų kalbėtis su žmonėmis iš Čikagos. Naudojame „Skype“ video skambučius, nes kai matai žmogų, tada bendravimas būna gyvesnis, malonesnis ir lengvesnis“, – pasakojo pašnekovas.
Skirtingų „Devbridge“ skyrių darbuotojai taip pat nemažai keliauja vieni pas kitus, nes tik taip įmanoma pasiekti paprastai natūraliai įvykstantį komandų „susidirbimą“.
„Jei tiesiog paimsi 10 žmonių ir duosi jiems projektą, tai nesuveiks. Tada tai užtrunka, nes jie iš pradžių pereina per visas komandos formavimosi stadijas“, – paaiškino V. Gurgždys.
V. Gurgždys neslepia, kad gerų žmonių nėra kaip vežimu vežk, tačiau pastebi, kad turi du padalinius – Kaune ir Vilniuje, o dėl to šis skaičius pasidalina.
„Be to, reikia skirtingų žmonių. Vienokio tipo programuotojų – 5, kitokio – 6 ir t.t. Kai taip išsidėlioja, nėra labai sudėtinga surinkti reikiamą kiekį“, – pažymėjo pašnekovas.
Jis taip pat sakė, kad geriems programuotojams „Devbridge“ patinka dėl savo spartaus augimo, o kai programuotojai į ją pereina vienas po kito, iš paskos seka ir kiti jų pažįstami programuotojai.
