XIII a. didžiulę imperiją sukūrusio valdovo vardu pavadintas šalies tarptautinis oro uostas, o ant Mongolijos valiutos tugriko taip pat puikuojasi Čingischano atvaizdas. Tačiau chanų šaliai atėjo sunkūs laikai, praneša „Bloomberg“.
Šalies vyriausybė jau beveik išnaudojo didžiąją dalį savo turėtų užsienio valiutos rezervų. Be to, šalį slegia skolų našta, o viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms vis sunkiau išmokėti algas. Ketvirtadienį Mongolijos centrinis bankas iki neregėtų aukštumų – nuo 4,5 iki 15 proc.- pakėlė palūkanų normą, kad pagelbėtų tugrikui – prasčiausiai pasaulio valiutai.
Tokią situaciją ekonomistai vadina „išteklių prakeiksmu“. Esant gamtinių išteklių pertekliui, kitos ekonomikos šakos auga lėčiau, vyriausybė leidžia sau išlaidauti, o nesibaigiantys pakilimai ir nuosmukiai kenkia šalies finansų sistemos stabilumui.
„Mongolija turėtų būti daug turtingesnė“,– teigė investicijų bendrovės „Landesbank Berlin Investment“ pinigų vadybininkas Lutzas Roehmeyeris, padedantis administruoti maždaug 12 mlrd. JAV dolerių Mongolijos skolą. – Niekur kitur pasaulyje nėra taip paprasta išgauti gamtinius išteklius ir taip nebrangiai pristatyti juos Kinijai“.
Naftos ir dujų kainoms 2011 m. pasiekus aukštumas Mongolijos ekonomika klestėjo. Pernai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje nurodyta, kad Mongolijos žemės turtų vertė gali siekti 1-3 trln. JAV dolerių.
Kinijos ūkiui šuoliuojant milžiniškais tempais ir plaukiant investicijoms, Mongolijos ekonomika augo labai sparčiai – apie 8 proc. per metus. 2015 m. pabaigoje vienam gyventojui teko maždaug 4 tūkst. JAV dolerių bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau geri laikai baigėsi sulėtėjus Kinijos augimo tempams, tuometei vyriausybei kaip tik pradėjus gyventi ne pagal kišenę. 2012 m. Mongolija tarptautinėse rinkose išplatino obligacijų už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Gautos sumos turėjo būti panaudotos kelių projektų vystymui.
Tačiau subliuškus infrastruktūros planams dantis pradėjo rodyti krizė, visa jėga smogusi šį rugpjūtį.
Šlies premjeras per nacionalinę televiziją paskelbė, kad šalies ūkį ištiko sunki krizė.
Vietinė žiniasklaida praneša apie perpildyta ligonines ir darželius, o įvairiems projektams užbaigti tiesiog nėra lėšų. Birželį šalies užsienio valiutos rezervai susitraukė iki 1,3 mlrd. JAV dolerių – 23 proc. Valstybiniame sektoriuje 60 proc. sumažinti atlyginimai.
Gelbėdamas žemyn besiritančią valiutą centrinis šalies bankas nusprendė gelbėti iki 15 proc. pakeldamas palūkanų normą. Tačiau to nepakaks.
Skolų grąžinti nepavyks, nebent vėl atsigaus eksportas į Kiniją, tačiau tai tėra tolima perspektyva. Analitikai mano, kad Mongolijai teks neišvengiamai kreiptis į TVF ir imtis dar griežtesnių taupymo priemonių. Šiuo metu vyriausybės skola sudaro 5 mlrd. JAV dolerių.
