„Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus. Siekiame, kad jie negalėtų pasinaudoti finansų rinkos dalyviais, ir atkreipiame dėmesį į kertinius aspektus bei pačių rinkos dalyvių atsakomybę“, – pranešime sako LB Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Lietuvos bankas vertina riziką, kad koronaviruso ekonomikai padaryta žala gali paskatinti finansinių nusikaltimų (sukčiavimo, kibernetinių atakų, padirbtų ir piratinių prekių platinimo, fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrimo, neteisėtų investavimo platformų steigimo, nelegalių lošimų organizavimo ir pan. atvejų) augimą.
„Gyventojai, o ypač pažeidžiami finansiškai, gali būti labiau linkę pasinaudoti siūlomomis įvairiomis vilionėmis „greitai ir be pastangų“ užsidirbti: investuoti į sudėtingas finansines priemones (ypač „Forex“ valiutų rinkoje), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis neegzistuojančiomis prekėmis ir taip prarasti pinigus“, – teigia centrinis bankas.
J. Govina sako, kad finansų rinkos dalyviai privalo nuolat stebėti klientų, ypač priskiriamų prie didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės, veiklą ir pokyčius, naujinti turimą informaciją. Ypatingą dėmesį derėtų skirti tuo atveju, kai veiklai yra reikalingi leidimai (licencijos), o klientai jų negali pateikti, ir tada kai įmonė veikia vienoje jurisdikcijoje, o mokėjimo sąskaitą atsidaro kitoje.
Supaprastintą tapatybės nustatymo būdą derėtų taikyti tik tuo atveju, jei finansų rinkos dalyvis pagal patvirtintas procedūras priskiria klientą prie mažos rizikos kategorijos. Tokio nustatymo būdo nederėtų taikyti finansų įstaigoms, kurios siūlo itin rizikingas investicines paslaugas, virtualiųjų valiutų keitykloms.
Jeigu kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, Lietuvos bankas rekomenduoja nepasikliauti vien automatinėmis tapatybės nustatymo priemonėmis, o nuolat papildomai tikrinti informaciją atrankos būdu.
