„Ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, naujų ir senų išlaikymas, ir, be abejo, Lietuvos ekonomikos produktyvumas, nes tas darbo užmokestis, kuris egzistuoja šiandien, prie išaugusių kainų, tikrai netenkina Lietuvos žmonių“, - ekonominės politikos prioritetus vardijo B. Vėsaitė.
Pasak jos, Lietuvoje svarbūs du ekonominio augimo aspektai: Lietuvos ekonomikos konkurencingumas ir galimybė užsidirbti gyventojams, nes, politikės nuomone, oriai negali gyventi uždirbantys ne tik minimalią, bet net ir vidutinę algą.
„Būsimosios Vyriausybės prioritetas yra būtent minimalios algos didinimas ir na, visi mes, kurie esame parlamento daugumoje, nepriklausomai, ar būsime ministrais, ar ne, tikrai manome, kad minimalios algos didinimas yra būtinas, nes jinai nedidinta jau ketverius metus, per tą laikotarpį infliacija tikrai buvo apie 20 proc., o nedidinti praktiškai reiškia, kad ji realiai mažėja nuo 2008 m.”, - dėstė B. Vėsaitė.
Anot jos, skirtumus tarp atlyginimų ir kapitalo apmokestinimo taip pat reikėtų mažinti.
„Aš manau, kad mes rasime sutarimą tarp visų koalicijos partnerių dėl progresinių mokesčių įvedimo ir tai bus, aišku, ne nuo naujų metų. Tikrai dirbs darbo grupė, kuri, sakyčiau, pasiūlys protingą progresinių mokesčių sistemą, nes reikia apibrėžti ir pajamas iš dividendų, ir iš pelno mokesčio, - sakė politikė. - Tai joks pavydo mokestis, tai yra daugiau socialinio teisingumo ir stimulas ekonomikos vystymuisi.“
Daug dėmesio planuoja renovacijai
B. Vėsaitė teigė, jog naujieji valdantieji ruošiasi įgyvendinti kito modelio daugiabučių renovavimo programą, kuri padėtų plėtoti šalies ekonomiką, nes būtų kuriamos darbo vietos, naudojamos Lietuvoje gaminamos medžiagos, bei taupomi energetiniai resursai ir kompensacijos socialiai remtiniems.
„Siūlymas yra toks: gyventojai gyvena, kaip gyvenę, mes imame pačius neefektyviausius ir šilumai laidžiausius namus, nes ten renovacija duoda didžiausią efektą, ir gyventojų nevarome į bankus. Dauguma ten gyvenančių yra pensininkai arba jaunos šeimos, kurios tikrai nepasižymi finansiniu pajėgumu, bet jeigu valstybės, vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga paskui nuleidžia tą programą iki savivaldybės, jos įsteigia ar viešąją įstaigą, ar galbūt kokį tai renovacijos padalinį, būtent renovacijos viešoji įstaiga ima kreditą. Praktiškai gyventojai po renovacijos gauna dvi sąskaitas: viena sąskaita už šilumą, o kita - už investicijas ir abidvi sąskaitos, jų suma, neturi viršyti to komunalinės paslaugos dydžio, kurią gyventojai mokėjo iki renovacijos, o būtų dar geriau, kad būtų 10-12 proc. mažesnės“, - sakė B. Vėsaitė.
Pasak jos, Estijos ir Čekijos daugiabučių renovacijos patirtis ir skaičiavimai Lietuvoje rodo, kad tai padaryti pavyks.
Ji pakartojo, jog dabar žmonėms labiausiai rūpi sąskaitos už šildymą, nei ateityje galimai pigesnė elektra, dėl to, Visagino atominės elektrinės projektas bus stabdomas. B. Vėsaitės nuomone, elektros tiekimo alternatyvą užtikrins 2014 m. pabaigoje pradėsianti veikti „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija, be to, prieš atominę elektrinę pasisakė Lietuvos piliečiai referendumo metu.
Statybos sektoriuje ji mato daugiau galimybių – esą norint kurti konkurencingą ekonomiką ir investicijas, reikia išspręsti teritorijų planavimo laiko klausimus, kurie verslininkams užtrunka kelerius metus.
„Nors teritorijų planavimas nėra Ūkio ministerijos sritis, tai yra pagrindinė kliūtis (investicijoms - DELFI). Jūs įsivaizduokite, bendrojo plano paruošimui, specialiojo arba detaliojo plano paruošimui, jeigu viską sudėstyti ir tvarkingai daryti pagal egzistuojančią įstatyminę bazę, reikia šešerių metų. Tai per šešerius metus praktiškai technologijos pasensta, o verslininkui, kuris nori tiesiogiai Lietuvoje šiandien riekia čia ir dabar, o mes konkuruojame su visa Europos Sąjunga“, - sakė kandidatė į Ūkio ministrus.
Pasak B. Vėsaitės, taip pat reikia suaktyvinti darbą, kai verslininkai galėtų investuoti į numatytas teritorijas rengdami tik detaliuosius planus, o regionų ekonomika galėtų būti skatinama toliau plėtojant laisvosios ekonomikos zonas (LEZ), be to, regionų verslininkams galėtų būti sumažinamas pelno mokestis.
Turi idėjų, kaip užsidirbti kaime
B. Vėsaitė mano, jog yra būdų paskatinti regionų, taip pat kaimiškų vietovių raidą, ir tam siūlo kelis receptus.
„Yra didžiulė problema, kai maža žmonių grupė, prisidengdama viešuoju interesu, protestuoja prieš bet kokio verslo atsiradimą, (pavyzdžiui - DELFI) kaime prieš kiaulininkystės fermas. Dėl to mūsų gyvulių augintojai dabar patiekia vos ne perpus mažiau produkcijos negu galėtų. Kaimas yra kaimas, kai nuvažiuoji į užsienį, Austriją ar Vokietiją, tai ten tikrai ir mėšlu smirda ir taip turi būti. O dabar, kai maža žmonių grupė spekuliuoja viešuoju interesu, tai būtent reikia apibrėžti, ką tas viešas interesas reiškia“, - sakė politikė.
Ji taip pat siūlo plėtoti biokuro naudojimą ir į jo surinkimą įtraukti kaimiškų vietovių gyventojus, kurie galėtų rinkti ir vėliau parduoti miške rastą atliekinę medieną.
„Aš manyčiau, jeigu mes kaimuose įrengtume aikšteles, kur ūkininkai žiemą, arba tie patys bedarbiai, kuriems viešieji darbai prasideda, na, jų intensyvumas, pavasarį, vasarą, o žiemą jis pasibaigia, galėtų žiemos metu išrinkti tas šakas. Pagaliau ir vaikai, vyresniųjų klasių moksleiviai, galėtų šituo užsiimti ir būtent būtų kompensavimo sistema už tam tikrą medienos kiekį. Mes dar kompensuotume ūkininkams tos medienos perdirbimą: smulkinimą, presavimą, - dėstė B. Vėsaitė. - Tai praktiškai būtų užimtumas ir kaimo žmonėms, ir jie galėtų taip pat (biokurą – DELFI) parduoti į biržą.“
Anot B. Vėsaitės, Lietuvai svarbu mažinti priklausomybę nuo dujų, todėl suskystintų gamtinių dujų terminalas išlieka prioritetu, tačiau jo finansavimui galima būtų kooperuotis su Latvija, kaip regioniniam terminalui kooperuojasi estai su suomiais.
„Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra prioritetinis projektas ir, be abejo, jeigu pavyktų dar prisikalbinti latvius, tai mūsų vartotojams jis kainuotų pigiau“, - sakė ji.
B. Vėsaitė patikino, jog negerai, kad SGD terminalo kaina gula ant vartotojų pečių, bet nepatikslino, kokie galimi kiti alternatyvūs projekto finansavimo šaltiniai – pasak jos, jie dabar vertinami.
„Achema“ yra vienas didžiausių dujų vartotojų, - sakė ji apie koncerno galimybes dalyvauti SGD terminalo statyboje. - Įvertinus (daugiabučių – DELFI) modernizaciją, apie 2015 m. praktiškai perpus pasidalintų dujų suvartojimas visų vartotojų plius buitinių vartotojų ir „Achemos“. Jos poveikio dujų vartojimui negalima nuvertinti, taip kad skaičiuojami įvairūs variantai“, - svarstė politikė.
Ji patikino, kad daugiau apie galimus SGD terminalo finansavimo modelius paaiškės, kai dirbti pradės energetikos ministras ir jo komanda, o ketinimų sujungti Ūkio ir Energetikos ministerijas nėra.
Lengvins naštą verslui, peržiūrės Darbo kodeksą, mato privalumų eurui
B.Vėsaitė mano, jog verslui turėtų būti palengvinta biurokratinė našta, pavyzdžiui, įmonėms nereikėtų atskirai ataskaitų teikti Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, Statistikos departamentui ir kitoms įstaigoms, bet jos būtų subendrintos. Taip pat smulkiesiems verslininkams reikia suteikti daugiau galimybių verslo dokumentaciją tvarkytis internetu ir sekti jų pateiktų dokumentų nagrinėjimo eigą.
Paklausta, kaip vertina šalies perspektyvas įsivesti eurą, politikė teigė, jog šiuo atveju jausmas yra dvejopas.
„Tada, kai mes labai norėjome to euro ir jo negavome, tikrai buvome per plauką nuo jo, buvo labai apmaudu. Šiandien, kai euro zona yra krizėje, vis dėlto, daug žmonių mano, kad galbūt nėra ko skubėti į euro zoną, juo labiau, kad euro zonos nariai, tie, kurie ir nieko dėti, pavyzdžiui, estai, turi primokėti Graikijos pensininkams, dar kažkiek nuplėšdami nuo savo žmonių. Bet kiekvienu atveju yra ir teigiamos ir neigiamos pusės, aš manau, kad teigiamų pusių yra daugiau. Vis dėlto, investicijų atėjimas į euro zonos šalį tikimybė yra didesnė, tai rodo ir Estijos pavyzdys“, - sakė politikė.
Darbo santykių srityje, pasak B. Vėsaitės, jos kolega Algirdas Sysas planuoja inicijuoti darbo grupę su šalies mokslininkais ir dabar galiojančio Darbo kodekso rengėjais tam, kad jį iš naujo peržiūrėtų ir patobulintų.
