B.Vėsaitė: Lietuvai reikia mažų berniukų ir mergyčių ^{iš Lietuvos ekonomikos konferencijos}

Pirmiausia ministrė pažadėjo, kad Ūkio ministerija skatins verslus, kurie paremti žaliosiomis technologijomis.

„Žaliavos yra pernelyg brangios, kad būtų panaudotos vieną kartą, o atliekos turi būti prilygintos žaliavai. Mūsų ateitį matau aplinką tausojančiose technologijose. Tai bus įtvirtinta ir viešųjų pirkimų įstatyme, kas irgi bus pagrįsta inovacijomis“, - kalbėjo B. Vėsaitė.

Socialdemokratė pabrėžė, kad ministerija palaikys klasterio idėją, kuris būtų pagrįstas biokuro ruošimu ir žaliosios energetikos kūryba.

„Kita niša – mobiliosios technologijos. Turėdami geriausią informacinių technologijų infrastruktūrą nepakankamai išnaudojame šitą sritį. Netgi kalbant su investuotojais, kurie ateina į Ūkio ministeriją, jau dabar matome, kad mums pritrūks informacinių technologijų specialistų“, - tikino ministrė.

B. Vėsaitė taip pat ragino į informacines technologijas įsitraukti kuo daugiau merginų: „Kodėl apie tai kalbu? Lietuvai reikia mažų berniukų ir mergyčių. Šitą darbą galima atlikti nepriklausomai, kuriame regione gyveni. Bet kuris Lietuvos kaimas turi išvystytas informacines technologijas. Ir tai galima daryti namuose auginant vaikus“.

Kaip dar vieną potencialą Lietuvos ekonomikai B. Vėsaitė mato medicinos turizmą.

„Europa sensta. Tai reiškia, kad bus didelis dėmesys skiriamas ne tik slaugai, bet ir biotechnologijoms, kurios gamina atsargines žmogaus dalis. Kitas dalykas, kur galėtume rasti savo naują grandį – pagyvenusių žmonių, kurie turtingi iš artimo užsienio, medicininis turizmas, laikinas apgyvendinimas ir priežiūra Lietuvoje“, - savo vizijomis dalijosi ministrė.

Socialdemokratė teigė, kad Lietuva galėtų daug užsidirbti iš Rytų kaimynių.

„98 proc. mūsų žmonių dar nepamiršo rusų kalbos. Jei išspręstume vizos klausimą, matau potencialą Birštone. Galėtume organizuoti medicininę priežiūrą ir gerai užsidirbti. Galėtume čia investuoti, jei šiandien pradėtume reklaminę kompaniją ten“, - užtikrintai kalbėjo Ūkio ministrė.

Kaip paskutinę nišą Lietuvos verslui B. Vėsaitė išskyrė pramoninį dizainą: „Matau, kad architektų priruošėme, dizainerių priruošėme, bet žmonės sėdi be darbo, nes statybos stovi. Ir dizaineriai, ir architektai galėtų tai daryti sėdėdami namuose [...] Tai čia dar nearti Lietuvos dirvonai“.