aA
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė „Ateities ekonomikos DNR“ planą pildė beveik iki pat savo įgaliojimų pabaigos. Savo ruožtu naujoji valdžia visus naujus projektus iš valstybės biudžeto išėmė ir ketina peržiūrėti. Taigi, kam skirti milijonai liks, o kam su jų pažadu teks atsisveikinti?
Buvusi valdžia milijonus skirstė iki paskutinės minutės: tarp gavėjų – universitetai, ligoninės ir FNTT
© DELFI / Andrius Ufartas

5,8 mlrd. eurų vadinamajame DNR plane 4,1 mlrd. eurų jau suplanuoti ir įgyvendinami, o 1,7 mlrd. eurų – nauji projektai. Finansų ministerijos duomenimis, iki 2020 metų lapkričio 30 dienos iš viso jau investuota 968,2 mln. eurų.

Ministerijos atstovai „Delfi“ informavo, kad iki lapkričio pabaigos naujus projektus tvirtinančiame investiciniame komitete buvo aptartos 88 koncepcijos.

„Patvirtinta 80, nepatvirtintos 8 koncepcijos (4 iš jų nebebus rengiamos)“, – rašoma atsakyme.

1,4 mlrd. eurų iš 1,7 mlrd. eurų naujų DNR plano investicijų planuota finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau, kadangi 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo priemonę ketinama patvirtinti tik pavasario pabaigoje, nuspręsta plano įgyvendinimą Lietuvoje sustabdyti.

Apie 61 maždaug iki spalio investicijų komitete patvirtintą DNR plano projektą „Delfi“ jau rašė (sąrašą galima rasti šios publikacijos pabaigoje). Pateikiame likusius 19 iš 80 patvirtintų (iš kurių trys buvo sujungti į vieną) projektų.

Žmogiškasis kapitalas

Europos Sąjungos bendrajai mokslo ir inovacijų programai „Europos horizontas“ siūloma skirti 50 mln. eurų. Viename DNR plano priedų aiškinama, kad „šalies mokslas ir verslas, įsitraukdami į įvairias šios programos siūlomas veiklas, turėtų galimybes tapti matomi ir konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“.

Tikimasi, kad 2025 metais Lietuvos dalyviai pasirašys 370 programos sutarčių už 100 mln. eurų, 2028 metais – 620 už 150 mln. eurų.

2 mln. eurų turėtų atitekti Valstybiniam studijų fondui, kuris užsiimtų studijų nebaigimo prevencija informatikos ir informatikos inžinerijos aukštosiose mokyklose. „Šias studijas baigia tik vienas iš dviejų jas pradėjusių studentų“, – pabrėžiama dokumente.

Siekiama, kad kas kasmet studijas nutraukusių studentų sumažėtų 10 proc.

Nacionalinės švietimo agentūros vykdomam finansinio raštingumo ir verslumo ugdymui nuo pirmos iki aštuntos klasės siūloma skirti 6 mln. eurų. Siekiama, kad 2025 metais EBPO PISA tyrime antro finansinio raštingumo lygio nepasiektų iki 10 proc. mokinių, kai dabar ši dalis yra 14,2 proc.

Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai už 1,18 mln. eurų galėtų parengti inovatyvią studijų programą širdies ir kraujagyslių ligų specialistams. Tikimasi, kad dėl to šalyje atsirastų daugiau šios srities specialistų.

20 mln. eurų siūloma skirti Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA), kuri užsiimtų socialinių inovacijų plėtra švietime.

„Socialinė inovacija – tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą“, – aiškinama dokumente.

Jomis siekiama spręsti dėl nelygių galimybių gauti kokybišką išsilavinimą ir nepakankamų galimybių įsitraukti į švietimo sistemą atsirandančią socialinės atskirties problemą.

Skaitmeninė ekonomika

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) galėtų būti skirta 3 mln. eurų, už kuriuos būtų rengiami paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai. Siekiama, kad 2021 metais paramą būtų gavusios 14 įmonių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai siūloma duoti 400 tūkst. eurų ir juos panaudoti analitinės finansinės žvalgybos modernizavimui, pritraukiant dirbtinį intelektą didelės apimties duomenų srautams apdoroti. Tikimasi, kad 2022 metais atliktų analizių pagrindu būtų parengta bent 400 pranešimų apie galimus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.

ESFA siūloma skirti 5 mln. eurų, kurie būtų panaudoti atvirajai ekosistemai atsiskaitymams negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose. Siekiama, kad iki 2021 metų pabaigos 65 proc. (670) visų bendrojo ugdymo įstaigų su skyriais būtų sudariusios galimybę valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Inovacijos

Kauno klinikoms siūloma numatyti 6 mln. eurų ir už juos sukurti Pažangiųjų klinikinių tyrimų centrą. Siekiama, kad 2023metais jame dirbtų 20 tyrėjų.

Kauno klinikoms, Kauno ligoninei ir Santaros klinikoms dar siūloma skirti 18,7 mln. eurų, kurie būtų naudojami inovatyvių skaitmeninių sveikatos sprendimų vystymui ir plėtrai, dirbtinio intelekto platformos sukūrimui. Dėl šių veiksmų turėtų pagerinta pacientams teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, būtų užtikrinama išankstinė registracija, būtų suteikiama daugiau nuotolinių el. paslaugų ir pan.

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai norima skirti 3,3 mln. eurų, kad ji galėtų pradėti teikti mokslinio-reguliacinio patarimo paslaugas.

„Įgyvendinus planuojamus projekto uždavinius bus sukurtas šiuolaikinis ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centras, turintis pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą, teikiantis mokslinius-reguliacinius patarimus inovatyvių farmacijos produktų kūrimo ir vystymo srityje bei vykdantis prevencinius ir stebėsenos veiksmus“, – rašoma dokumente.

Vilniaus universitetas (VU) norėtų gauti 29 mln. eurų Chemijos fakulteto statybai. Matematikos ir informatikos fakulteto statybai VU reiktų dar 30,2 mln. eurų. Tikimasi, kad po to atsirastų daugiau „pumpurinių“ įmonių ir patentų.

MITA siūloma skirti 806 tūkst. eurų ir juos skirti tam, kad Lietuvoje būtų įsteigtas Europos kosmoso agentūros inkubatorius. 2021 metais tikimasi jame suorganizuoti 9 renginius, užmegzti ryšius su 2 kitais inkubatoriais, suteikti 30 konsultacijų ir sukurti 10 gaminių arba jų prototipų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui galėtų būti skirtas 7,1 mln. eurų finansavimas. Pinigai būtų naudojami tvarių žaliosios bioekonomikos inovacijų kūrimo ir vertinimo infrastruktūrai. Teigiama, kad už šią sumą būtų įsigyti 4 komplektai įrangos, sukurta ne mažiau kaip 20 naujų tyrėjų darbo vietų, pasirodytų 222 mokslinių publikacijų, būtų sukurti 76 nauji licencijuojami produktai, sudaryta 173 naujos paslaugų sutartys.

Dar 11,8 mln. eurų norima skirti Lietuvos energetikos institutui, kuris užsiimtų išmaniųjų energetikos sistemų infrastruktūra. „Projekte būtų išbandytos ir pademonstruotos 3 integruotų energetinių ekosistemų koncepcijos: žaliasis vandenilis transportui, žalieji biodegalai transportui ir išmanioji pastatų energetikos ekosistema“, – rašoma dokumente.

Infrastruktūra ir energetika

Šiaulių miesto savivaldybei galėtų atitekti 9,4 mln. eurų, už kuriuos būtų pagerinta aplinka verslui skirtoje teritorijoje. Norima rekonstruoti oro uosto riedėjimo taką, įrengti peroną ir pan., o tada įrengti privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Lietuvos energetikos agentūrai siūloma skirti 7,5 mln. eurų ir juos panaudoti parengiamiesiems darbams vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Už šiuos pinigus būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, atliktas jūros dugno tyrimas, sudaryta vėjo greičių, vandens ir meteorologinių matavimų techninė specifikacija.

Ankstesnės publikacijos

2020 metų rugsėjo 6 diena, DNR plano pinigų dalybos: milijonai oro uostų rekonstrukcijoms ir turizmo reklamai;

Rugsėjo 7 d., Imasi senos piktžaizdės: už 2 mln. eurų rekonstruos viaduką Alytuje;

Rugsėjo 10 d., Pramonei išdalins 83,2 mln. eurų: kurs darbo vietas, puoselės mokslą, kovos su klimato kaita;

Rugsėjo 13 d., Milijardų dalybos tęsiasi: už 4,7 mln. eurų skatins ir mokys lietuvius verslumo;

Rugsėjo 17 d., To dar nebuvo: finansuos naujoviškus pirkimus ir 5G, o dirbtinį intelektą mokys lietuvių kalbos;

Lapkričio 4 d., DNR plane – milijonai medicinai: steigs 3 naujus centrus, ruošiasi kitai pandemijai;

Lapkričio 6 d., DNR plane – milijonai geležinkeliams, oro ir jūrų uostams, melioracijai ir investiciniam fondui;

Lapkričio 7 d., Kaip keis ekonomiką: 4 sritims – 25 mln. eurų įrangai, 12 užsienio startuolių – po 30 tūkst. eurų;

Lapkričio 10 d., Brangiausias DNR plano projektas: keturios didelės „baterijos“ už 105 mln. eurų;

Lapkričio 13 d., DNR plano pinigai: beveik 3 mln. eurų – mobiliosioms galvijų skerdykloms, 14,5 mln. – pastatams ir įrangai atnaujinti;

Lapkričio 16 d., Vienai darbo vietai paremti – po 100 tūkst. eurų iš DNR plano, milijonai – sistemoms;

Lapkričio 17 d., Iš DNR kišenės kils mokslo inkubatoriai: išleis beveik 45 mln. eurų, bet ambicingų tikslų pasigesta;

Lapkričio 20 d., Mokytojų atlyginimams pinigų tenka rinktis DNR plane, profesiniam ugdymui – dešimtys milijonų.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.4583

IATA: pernai oro eismas suintensyvėjo, tačiau ikipandeminio lygio toli gražu nepasiekė

Praėjusiais metais oro eismas buvo kiek intensyvesnis nei 2020-aisiais, antradienį Ženevoje...

ES žvilgsnis dėl COVID kelionių taisyklių krypsta labiau į asmenis, o ne į šalis

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės antradienį rekomendavo pakeisti bloke taikomas COVID...

Skaistė: išaugusios trąšų kainos yra viena iš aukštų maisto kainų priežasčių (4)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė kaip vieną iš aukštų maisto kainų priežasčių...

Paskelbtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus konkursas

Teisingumo ministerija antradienį paskelbė konkursą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos...

Iš „NEG Recycling“ perimama įranga Šiauliuose – sugadinta

Komunalinių atliekų iš viso Šiaulių regiono nuo šeštadienio nebepriimanti bendrovė „NEG...

Top naujienos

D+Kalbino Greta Klimkaitė, parengė Laura Tarandaitė

Po kelių skambučių, kurie netenkins Putino, galime turėti bet kurį scenarijų: karinei operacijai Rusijoje jau pasiruošta (2)

Rusija neatsitrauks tuščiomis: arba pradės karą, arba lauks nuolaidų iš Vakarų, tikina...

D+Joana Balčiuvienė

Serijinis žudikas angelo veidu: duodamas parodymus lietuvis prisiminė, kaip po senolės egzekucijos gėrė šampaną

Antanas Varnelis – Lietuvos serijinis žudikas, nužudęs septynis žmones ir dar tris bandęs...

D+Roma Macijauskaitė

Investuojate į nekilnojamajį turtą ar kaupiate indėlius banke? Pasakė, kaip tradicinės lietuvio investicijos pasikeis per 5 metus

Nedideliam – 14 žmonių – kolektyvui vadovaujantis elektroninių pinigų įstaigos „Guru Pay“...

Ar Kremlius dar gali pasirinkti kitokią galimybę nei karas: tai gali būti nelengvas sprendimas Vakarams (136)

Situacijai regione išliekant sudėtingai, kyla klausimas, ar Rusija turi galimybę išeiti iš tos...

Vilnietė net neįtarė, ką reiškia tokia jos šuns poza: laiku nesureagavus, vaistai nuo skausmo tampa kasdienybe (5)

Šuo tapo vangus, nežaidžia ir neėda – klasikinis pavyzdys, kad šuns šeimininkui metas kreiptis...

Kibinų ir vestuvinių fotosesijų stotele tituluoti Trakai nori drastiškai keistis: tai seniai lauktas žingsnis

Ilga laiką kibinų ir vestuvinių nuotraukų trumpalaike stotele tituluoti Trakai drastiškai nori...

Vykdydami ministerijos nurodymus susiduria su karčia realybe: dėl smulkmenos tenka blaškytis po miestą (7)

Išaugęs sergamumas COVID-19 liga ir nauji Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimai dėl asmens...

D+Agnė Keizikienė

Urologas išvardijo dažniausias vyrų traumas sekso metu: keliais atvejais ragina į medikus kreiptis nedelsiant, nes gali grėsti varpos amputacija

Įsivaizduokite: vakaras, jūs ir partnerė mėgaujatės kūniškais malonumais, kol netikėtai iš...