5,8 mlrd. eurų vadinamajame DNR plane 4,1 mlrd. eurų jau suplanuoti ir įgyvendinami, o 1,7 mlrd. eurų – nauji projektai. Finansų ministerijos duomenimis, iki 2020 metų lapkričio 30 dienos iš viso jau investuota 968,2 mln. eurų.
Ministerijos atstovai „Delfi“ informavo, kad iki lapkričio pabaigos naujus projektus tvirtinančiame investiciniame komitete buvo aptartos 88 koncepcijos.
„Patvirtinta 80, nepatvirtintos 8 koncepcijos (4 iš jų nebebus rengiamos)“, – rašoma atsakyme.
1,4 mlrd. eurų iš 1,7 mlrd. eurų naujų DNR plano investicijų planuota finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau, kadangi 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo priemonę ketinama patvirtinti tik pavasario pabaigoje, nuspręsta plano įgyvendinimą Lietuvoje sustabdyti.
Apie 61 maždaug iki spalio investicijų komitete patvirtintą DNR plano projektą „Delfi“ jau rašė (sąrašą galima rasti šios publikacijos pabaigoje). Pateikiame likusius 19 iš 80 patvirtintų (iš kurių trys buvo sujungti į vieną) projektų.
Žmogiškasis kapitalas
Europos Sąjungos bendrajai mokslo ir inovacijų programai „Europos horizontas“ siūloma skirti 50 mln. eurų. Viename DNR plano priedų aiškinama, kad „šalies mokslas ir verslas, įsitraukdami į įvairias šios programos siūlomas veiklas, turėtų galimybes tapti matomi ir konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“.
Tikimasi, kad 2025 metais Lietuvos dalyviai pasirašys 370 programos sutarčių už 100 mln. eurų, 2028 metais – 620 už 150 mln. eurų.
2 mln. eurų turėtų atitekti Valstybiniam studijų fondui, kuris užsiimtų studijų nebaigimo prevencija informatikos ir informatikos inžinerijos aukštosiose mokyklose. „Šias studijas baigia tik vienas iš dviejų jas pradėjusių studentų“, – pabrėžiama dokumente.
Siekiama, kad kas kasmet studijas nutraukusių studentų sumažėtų 10 proc.
Nacionalinės švietimo agentūros vykdomam finansinio raštingumo ir verslumo ugdymui nuo pirmos iki aštuntos klasės siūloma skirti 6 mln. eurų. Siekiama, kad 2025 metais EBPO PISA tyrime antro finansinio raštingumo lygio nepasiektų iki 10 proc. mokinių, kai dabar ši dalis yra 14,2 proc.
Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai už 1,18 mln. eurų galėtų parengti inovatyvią studijų programą širdies ir kraujagyslių ligų specialistams. Tikimasi, kad dėl to šalyje atsirastų daugiau šios srities specialistų.
20 mln. eurų siūloma skirti Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA), kuri užsiimtų socialinių inovacijų plėtra švietime.
„Socialinė inovacija – tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą“, – aiškinama dokumente.
Jomis siekiama spręsti dėl nelygių galimybių gauti kokybišką išsilavinimą ir nepakankamų galimybių įsitraukti į švietimo sistemą atsirandančią socialinės atskirties problemą.
Skaitmeninė ekonomika
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) galėtų būti skirta 3 mln. eurų, už kuriuos būtų rengiami paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai. Siekiama, kad 2021 metais paramą būtų gavusios 14 įmonių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai siūloma duoti 400 tūkst. eurų ir juos panaudoti analitinės finansinės žvalgybos modernizavimui, pritraukiant dirbtinį intelektą didelės apimties duomenų srautams apdoroti. Tikimasi, kad 2022 metais atliktų analizių pagrindu būtų parengta bent 400 pranešimų apie galimus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
ESFA siūloma skirti 5 mln. eurų, kurie būtų panaudoti atvirajai ekosistemai atsiskaitymams negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose. Siekiama, kad iki 2021 metų pabaigos 65 proc. (670) visų bendrojo ugdymo įstaigų su skyriais būtų sudariusios galimybę valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Inovacijos
Kauno klinikoms siūloma numatyti 6 mln. eurų ir už juos sukurti Pažangiųjų klinikinių tyrimų centrą. Siekiama, kad 2023metais jame dirbtų 20 tyrėjų.
Kauno klinikoms, Kauno ligoninei ir Santaros klinikoms dar siūloma skirti 18,7 mln. eurų, kurie būtų naudojami inovatyvių skaitmeninių sveikatos sprendimų vystymui ir plėtrai, dirbtinio intelekto platformos sukūrimui. Dėl šių veiksmų turėtų pagerinta pacientams teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, būtų užtikrinama išankstinė registracija, būtų suteikiama daugiau nuotolinių el. paslaugų ir pan.
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai norima skirti 3,3 mln. eurų, kad ji galėtų pradėti teikti mokslinio-reguliacinio patarimo paslaugas.
„Įgyvendinus planuojamus projekto uždavinius bus sukurtas šiuolaikinis ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centras, turintis pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą, teikiantis mokslinius-reguliacinius patarimus inovatyvių farmacijos produktų kūrimo ir vystymo srityje bei vykdantis prevencinius ir stebėsenos veiksmus“, – rašoma dokumente.
Vilniaus universitetas (VU) norėtų gauti 29 mln. eurų Chemijos fakulteto statybai. Matematikos ir informatikos fakulteto statybai VU reiktų dar 30,2 mln. eurų. Tikimasi, kad po to atsirastų daugiau „pumpurinių“ įmonių ir patentų.
MITA siūloma skirti 806 tūkst. eurų ir juos skirti tam, kad Lietuvoje būtų įsteigtas Europos kosmoso agentūros inkubatorius. 2021 metais tikimasi jame suorganizuoti 9 renginius, užmegzti ryšius su 2 kitais inkubatoriais, suteikti 30 konsultacijų ir sukurti 10 gaminių arba jų prototipų.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui galėtų būti skirtas 7,1 mln. eurų finansavimas. Pinigai būtų naudojami tvarių žaliosios bioekonomikos inovacijų kūrimo ir vertinimo infrastruktūrai. Teigiama, kad už šią sumą būtų įsigyti 4 komplektai įrangos, sukurta ne mažiau kaip 20 naujų tyrėjų darbo vietų, pasirodytų 222 mokslinių publikacijų, būtų sukurti 76 nauji licencijuojami produktai, sudaryta 173 naujos paslaugų sutartys.
Dar 11,8 mln. eurų norima skirti Lietuvos energetikos institutui, kuris užsiimtų išmaniųjų energetikos sistemų infrastruktūra. „Projekte būtų išbandytos ir pademonstruotos 3 integruotų energetinių ekosistemų koncepcijos: žaliasis vandenilis transportui, žalieji biodegalai transportui ir išmanioji pastatų energetikos ekosistema“, – rašoma dokumente.
Infrastruktūra ir energetika
Šiaulių miesto savivaldybei galėtų atitekti 9,4 mln. eurų, už kuriuos būtų pagerinta aplinka verslui skirtoje teritorijoje. Norima rekonstruoti oro uosto riedėjimo taką, įrengti peroną ir pan., o tada įrengti privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Lietuvos energetikos agentūrai siūloma skirti 7,5 mln. eurų ir juos panaudoti parengiamiesiems darbams vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Už šiuos pinigus būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, atliktas jūros dugno tyrimas, sudaryta vėjo greičių, vandens ir meteorologinių matavimų techninė specifikacija.
Ankstesnės publikacijos
2020 metų rugsėjo 6 diena, DNR plano pinigų dalybos: milijonai oro uostų rekonstrukcijoms ir turizmo reklamai;
Rugsėjo 10 d., Pramonei išdalins 83,2 mln. eurų: kurs darbo vietas, puoselės mokslą, kovos su klimato kaita;
Rugsėjo 17 d., To dar nebuvo: finansuos naujoviškus pirkimus ir 5G, o dirbtinį intelektą mokys lietuvių kalbos;
Lapkričio 4 d., DNR plane – milijonai medicinai: steigs 3 naujus centrus, ruošiasi kitai pandemijai;
Lapkričio 13 d., DNR plano pinigai: beveik 3 mln. eurų – mobiliosioms galvijų skerdykloms, 14,5 mln. – pastatams ir įrangai atnaujinti;
Lapkričio 16 d., Vienai darbo vietai paremti – po 100 tūkst. eurų iš DNR plano, milijonai – sistemoms;
Lapkričio 17 d., Iš DNR kišenės kils mokslo inkubatoriai: išleis beveik 45 mln. eurų, bet ambicingų tikslų pasigesta;
Lapkričio 20 d., Mokytojų atlyginimams pinigų tenka rinktis DNR plane, profesiniam ugdymui – dešimtys milijonų.
