Į DELFI kreipėsi moteris, kuri sako, kad vienoje „Palink“ bendrovės parduotuvių dirbo kiek daugiau nei 4-erius metus, bet galiausiai iš darbo turėjo išeiti savo noru, nes jai grįžus po ligos iš esmės pasikeitė jos darbo sąlygos. Bendrovė sako, kad darbuotoją stengėsi išsaugoti ir jai siūlė kelis galimus darbo variantus, tačiau ji jų atsisakė.
„Pradėjau dirbti kasininke-pardavėja, bėgant laikui pakilau pareigose, tapau vyriausiąja kasininke. Bėgant metams mačiau visokių darbuotojų, buvo ir pykčių ir gerų dienų, tačiau darbas lieka darbu, bet šių metų pavasarį atėjo dirbti jaunute mergina, kuri mėnesiais kilo pareigose, kol tapo parduotuvės vadove, tada prasidėjo problemos“, - rašė buvusi darbuotoja (vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Pasak jos, tuomet pradėti nepalankiai vertinti susirgę darbuotojai.
„Prieš porą mėnesių pradėjau jausti kojos tirpimus, nugaros skausmus, nes turiu stuburo išvaržą, tad kreipiausi į gydytojus, kurie skyrė man gydymą namie, mankštas ir procedūras“, - rašė moteris, gavusi nedarbingumo pažymą beveik 3 savaitėms.
Grįžusi į darbą moteris sako sužinojusi naujieną, kad yra paskiriama į žemesnes pareigas vėl dirbti kasininke arba yra atleidžiama iš darbo. Tačiau moteris nusprendė, kad iš darbo išeis savo noru, bet jaučiasi darbdavio nuskriausta.
„Parduotuvės darbuotojų darbo grafikus, laikantis teisės aktų reikalavimų, sudaro parduotuvės vadovė, atsižvelgdama į pirkėjų srautus, parduotuvės darbo laiką, darbuotojų atostogas ir kitas aplinkybes. Be abejonės, darbuotojui grįžus į darbą po ligos, jam yra suteikiamos tos pačios pareigos. Darbuotojai grįžus į tas pačias pareigas po ligos, buvo pakeistas darbo grafikas, tačiau ji su nauju darbo grafiku nesutiko“, - situaciją paaiškina jis.
Pasak jo, tuomet darbuotojai buvo pasiūlyta pereiti dirbti kitoje prekybos tinklo parduotuvėje tose pačiose pareigose, bet ji taip pat atsisakė.
„Taigi pasiūlėme visus įmanomus variantus, kad darbuotoja pas mus liktų dirbti, bet jai nė vienas iš pasiūlytų variantų netiko. Nėra buvę atvejų, kai po ligos grįžusio darbuotojo būtų prašoma išeiti iš darbo – mes kaip tik stengiamės išlaikyti darbuotojus, nes jie išmano darbą, mums nereikia jų papildomai apmokyti. Ligos atveju darbuotojus pavaduoja kiti kolegos, jiems nereikia patiems ieškoti pamainos kas juos pakeistų. Labai gaila, kad Simona savo noru pasirinko išeiti iš darbo, dėjome visas pastangas, kad ji pasiliktų“, - komentavo A. Petraitis.
„Patarčiau nerašyti prašymų išeiti savo noru, o jei yra deramasi dėl šalių sutarimo, žiūrėti, kad būtų išmokėtos priklausančios išeitinės išmokos, įvertinus ir tai, kad yra įspėjimo terminai. Dažniausiai yra apgaudinėjama taip, sakoma: jei darbdavio iniciatyva išeisi, gausi išmoką dėl stažo už 2-3 mėnesius, bet ją duodame ir šalių sutarimu, o kad yra dar įspėjimo terminas – nutylima“, - kalbėjo jis.
Advokatas primena, kad darbuotojai turėtų įvertinti, kad juos turėjo įspėti prieš 2-4 mėnesius ir tai taip pat naudoti kaip argumentą papildomai kompensacijai gauti, jei įspėjimo nebuvo.
„Dažnai darbdaviai ir darbuotojai susitaria, ypatingai, jei įmonė yra bent šiek tiek socialiai atsakinga, - sakė N. Kasiliauskas. - Paprastai ji šalių susitarimu sumoka už tai, koks būtų ir įspėjimo terminas, priklausomai nuo to, ar darbuotojas turi vaikų, ar ne. Tada bent jau darbuotojas finansiškai nenukenčia.“
