"Jūs žinote, Europoje didėja dujų paklausa ir mažėja jų gavyba. Svarbu nutiesti šį dujotiekį, kad būtų galima patenkinti Europos dujų poreikius", - sakė G.Schroederis pasibaigus NEGP stebėtojų komiteto steigiamajam posėdžiui.
"Šis dujotiekis prieš nieką nenukreiptas. Jis leis užtikrinti aprūpinimo dujomis patikimumą Europoje. Dujotiekiai, kurie eina per Ukrainą ir Lenkiją, bus ir naudojami ir toliau. Taigi diskusijos, kad šis dujotiekis neigiamai atsilieps kitoms šalims, neteisingos", - sakė jis.
G.Schroederis taip pat pabrėžė, kad anksčiau, eidamas Vokietijos kanclerio pareigas jis neturėjo nieko bendra su kompanijų sprendimų dėl šio projekto priėmimu.
"Tie sprendimai, kurie buvo priimami, - tai kompanijų sprendimai, ir aš niekada nedalyvavau kompanijoms priimant sprendimus", - pareiškė jis, pabrėžęs didelę šio projekto įgyvendinimo svarbą Vokietijai.
Kaip spaudos konferencijoje Maskvoje pranešė pats buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas, už savo naująjį darbą jis gaus 250 tūkst. eurų (863 tūkst. litų) per metus.
G.Schroederis pridūrė, kad kiti stebėtojų tarybos komiteto nariai gaus po 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų) per metus.
Tarp kitų stebėtojų tarybos narių yra "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris ir atstovai iš E.ON ir BASF.
A.Mileris per spaudos konferenciją pareiškė, kad prie ŠED galės prisijungti ir kitos suinteresuotos Baltijos regiono šalys.
"Visos Baltijos regiono, kur galima tiekti dujas šiuo dujotiekiu, šalys gali pateikti savo siūlymų dėl dujotiekio atšakų nutiesimo", - sakė A.Mileris.
"Kol kas iš Lenkijos tokio siūlymo negauta. Jeigu gausime, mes jį išnagrinėsime", - pridūrė A.Mileris.
Jis taip pat pažymėjo, jog kai dujos (Šiaurės Europos dujotiekiu) pasieks Vokietiją, dujų iš Rusijos tiekimas į Lenkiją esamais dujotiekiais taip pat padidės. Be to, į Lenkiją dujos gali eiti ir per Šiaurės Europos dujotiekį. Tačiau "tai jau projekto įgyvendinimo antrojo etapo galimybės", - pažymėjo jis.
Be to, "Gazprom" ketvirtadienį paskelbė, kad šio projekto partnere gali tapti ir "Gaz de France".
Šiaurės Europos dujotiekis sujungs Baltijos jūros Rusijos pakrantę ties Vyborgu su Baltijos jūros Vokietijos pakrante prie Graifsvaldo. Šį dujotiekį jūroje nuties ir eksploatuos Šveicarijos Cugo kantone užregistruota kompanija "North European Gas Pipeline Company", kurios akcininkės yra "Gazprom (51 proc.), BASF (24,5 proc.) ir E.ON (24,5 proc.).
"Gazprom" ketina nutiesti pirmąją dujotiekio atšaką iki 2010 metų liepos, o abi dujotiekio atšakos savo projektinį pajėgumą - 55 mlrd. kubinių metrų dujų - pasieks 2013 metais.
Pirmoji dujotiekio atšaka turi pradėti dirbti visu projektiniu pajėgumu - 30 kubinių metrų dujų per metus - iki 2012 metų.
G.Schroederis užimti stebėtojų tarybos pirmininko postą sutiko mažiau nei mėnuo po to, kai pernai lapkritį baigė eiti Vokietijos kanclerio pareigas. Toks jo sprendimas buvo labai kritikuojamas Vokietijoje.
Jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartu siekė užtikrinti vokiečių investicijas į Šiaurės Europos dujotiekį.
Šią savaitę G.Schroederis lankėsi "Gazprom" gavybos objektuose Sibiro Jamalo Nencų regione.
Šiaurės Europos dujotiekio projektą kritikavo Europos Sąjungos naujosios narės Lietuva ir Lenkija, kurios skundėsi tuo, kad G.Schroederis aplenkė jas dėl šio dujotiekio, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros akvatorijos.
Rusijos pakrantėje dujotiekio tiesimo darbai jau prasidėjo.
Pagal rusų planą, dujotiekis galiausiai sujungs Rusiją ne tik su Vokietija, bet ir su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, įskaitant Nyderlandus, Švediją ir Didžiąją Britaniją.