Būsto pirkimas apkarto: bankui teko įrodinėti iš tėvų pervestų pinigų kilmę

Vilnietė Rūta pasakoja apie kaip reikiant apkartusį buto pirkimą. Ji aiškina susidūrusi su sunkumais iš banko Kanadoje pervedant pinigus į vieną bankų Lietuvoje. Pasak jos, užuot bankas reikalus sutvarkytų pats, jos yra prašoma asmeninių kito žmogaus duomenų.

Prašė kito žmogaus banko išrašų

Rūta pasakoti istoriją pradeda nuo to, kad jos tėvai sostinėje ketina įsigyti būstą. Nors mama šiuo metu gyvena Vilniuje, drauge su ja, tėtis vis dar likęs Kanadoje.

Kadangi abu tėvai – ne Lietuvos piliečiai, o bankai tokiems, kaip teigė, nelabai norintys atidarytų sąskaitų Lietuvoje, kad viskas būtų paprasčiau, jie sakė suplanavę, kad pinigus už butą tėtis į banko sąskaitą galėtų pervesti dukrai, o ji atsiskaitytų su nekilnojamo turto pardavėjais.

„Mes pasirašėme sutartį dėl buto, o jis į mano turimą sąskaitą kaip dovaną pervedė 100 tūkst. Eur“, – sakė Rūta, tačiau, kaip teigė, čia ir prasidėję siurprizai.

„Kai iš vieno Kanados bankų buvo padarytas pavedimas į mano SEB sąskaitą, netrukus iš SEB gavau laišką, kad atėjo pinigai ir reikia paaiškinti mokėjimą pagrindžiančius dokumentus, tarkime, kad tai – dovanojimas.

Mes tai ir padarėme, tačiau antras dalykas buvo prašymas paaiškinti gaunamų lėšų kilmę, kitaip tariant, iš kur mano tėtis gavo šiuos pinigus“, – pasakojo Rūta.

Pasak moters, jai pasirodė keista, kodėl lėšų pagrindimo dokumentų prašoma jos, o ne asmens, iš kurio sąskaitos pavedimas daromas.

„Tai – labai asmeninė žmogaus informacija, mano tėčio banko sąskaitų išrašai nuo 2000 m.“, – stebėjosi ji ir sakė SEB darbuotojų paprašiusi kontaktų, kad tėtis su banku galėtų susisiekti pats, o jos, kaip tarpininkės, vaidmuo būtų baigtas, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas.

Galiausiai, SEB bankui buvo pateikti Kanados banko, iš kurio ir buvo padarytas pavedimas, kontaktai, tačiau, kas labiausiai ir papiktino Rūtą, niekas su Kanados banku net nesusisiekė.

„Po paros gavau laišką, kad mokėjimas atmestas, o pinigai nepriimti.

Sakyčiau, cirkas. Vakar skambinau, klausiau, gal dar ką galima padaryti, kad tie pinigai būtų įskaityti, bet jie jau buvo atmesti, o dabar pavedimus reikės atlikti iš naujo“, – kalbėjo ji.

Iš trečiųjų asmenų informacijos rinkti negali

„Delfi“ susisiekė su SEB banku. Jo atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad būtent teisės aktai banką įpareigoja tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones bei užtikrinti ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

„Todėl, vykdydami nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, tam tikrais atvejais turime kreiptis į klientą ir prašyti patiekti papildomą informaciją.

Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant apie lėšų kilmę, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus“, – aiškino ji.

Banko atstovė teigė, kad šis konkretus atvejis yra susijęs su išskirtine situacija, kai bankas, laikydamasis įstatymų, prašė pagrįsti iš kito asmens, gyvenančio užsienyje, banko klientui pervedamų lėšų kilmę ir prašė pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

„Suprantame mūsų klientei dėl to kylančius nepatogumus, tačiau atkreipiame dėmesį, kad lėšų kilmę pagrindžiančių dokumentų bankas negali surinkti tiesiogiai iš trečiųjų šalių, nes, tokiu atveju, negalime nustatyti trečiųjų asmenų, kurie teiktų tokią informaciją, tapatybės.

Informuodami klientą apie tai, kad reikia pateikti papildomus jam pervedamų pinigų lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus, visada nurodome, kad juos turi pateikti pats banko klientas.

Apgailestaujame, jei banko konsultantams nepavyko to tinkamai paaiškinti šiuo konkrečiu atveju“, – sakė ji.