„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat neatmeta, kad „Euribor“ gali pasiekti 2 proc.
„Euribor“ yra dydis, kuris parodo, už kiek bankai yra linkę skolinti vieni kitiems. Atitinkamai tai veikia gyventojų mokamas palūkanų normas. Kad jis didės gal netgi iki 2 proc., manau, įmanomas variantas.
Tai priklausys nuo bendros euro zonos makroekonominės situacijos. Matome labai daug ženklų, kad stoja gamyba Vokietijoje, girdime aibę nusiskundimų iš atskirų pramonės šakų, kurios tiesiog negali susidoroti ir tęsti gamybos tokiomis aukštomis energetikos kainomis.
Tokį šoką patyrę verslo modeliai yra priversti stoti arba rasti naujų būdų tęsti veiklą. Prastėjantys rezultatai gali pakoreguoti ECB ambiciją tęsti pinigų politikos griežtinimą“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė ji.
„Euribor“ rugsėjo pradžioje siekė apie 1,3 proc.
Vanagiški lūkesčiai
I. Genytė-Pikčienė sakė, kad prieš ketvirtadienį vyksianti ECB posėdį rinkoje yra nusistovėję „vanagiški“ lūkesčiai.
„Tai reiškia, kad ECB valdančiosios tarybos nariai savo pasisakymais apšildė rinkas, kad palūkanų normos bus didinamos dar kartą. Tas „vanagiškas“ tonas yra diktuojamas itin aukštos infliacijos.
Kaip žinia, ECB pagrindiniu savo veikimo kompasu laiko būtent infliacijos rodiklį ir šiuo metu euro zona pagal jį yra labai stipriai atitrūkusi nuo tikslo. Nepaisant to, kad infliacijos augimas pastaraisiais mėnesiais nebuvo monetarinės prigimties (energetinis šokas paveikė ekonomiką), ECB stengiasi savo turimu arsenalu ją pažaboti.
Šią savaitę, matyt, sulauksime vienu žingsneliu padidintos bazinės palūkanų normos, į tai reaguos visas palūkanų normų įvairiose turto klasėse.
Neverta spekuliuoti, ar tai bus 25 ar 50 bazinių punktų padidinimas. ECB gali griežiau pademonstruoti savo poziciją lūkuriuodamas vangesnės ekonominės raidos žiemą, kuomet bus labai netinkamas metas dar labiau griežtinti pinigų politiką“, – sakė ji.
Kaip žinia, liepą ECB kiek netikėtai palūkanas pakėlė iškart puse procentinio punkto.
Brangs paskolos
A. Antanavičius pastebėjo, kad „Euribor“ netgi anksčiau, nei ECB priima sprendimą, parodo, ko tikisi rinka.
„Gyventojams tai lemia paskolų aptarnavimą, tai įsijungia palūkanų perskaičiavimo dieną, priklausomai nuo to, kad buvo pasirašytos sutartys. Kuo didesnis „Euribor“, tuo labiau brangsta paskolos. Teoriškai galime daryti prielaidą, kad žmonės nustos pirkti NT, nes didelė dalis sandorių yra sudaroma su banko pagalba.
Tačiau tik mažos vertės sandoriai vykdomi iš savų pinigų, o kai kalba eina apie šeimos būstus, didesnės apimties, kai sumos yra penkių nulių zonoje ir daugiau, dažniausiai tai yra su banko paskola. Tokio būsto pirkėjams „Euribor“ pokyčiai yra aktualūs.
1 ar 2 proc. „Euribor“ esmės dar nepakoreguos. Prisimenant 2008–2009 metų patirtį, paskolos buvo su 4–5 proc. „Euribor“ ir būstas vis tiek dar sparčiai brango. Šalia „Euribor“ dar svarbi pinigų masė rinkoje ir žmonių lūkestis dėl būsimų kainų.
Jei žmonės turi lūkestį, kad būstas brangs, apsimoka pirkti nepaisant to, kad reikia bankui sumokėti 3 ar 4 proc. palūkanų. Tai gali atrodyti kaip geras variantas, jei būstas per metus pabrangsta 10 proc.“ – aiškino NT analitikas.
Laukiantiems geresnių kainų
A. Antanavičius dar priminė, kad NT rinka yra inertiška.
„Net jeigu šiandien kažkas yra blogiau, vis tiek dar daug prekybininkų, darbuotojų ir apdailininkų turės gavę užsakymų iš anksčiau, tie darbai tęsis. Jeigu šiandien bandytumėte paieškoti specialistų, tai bet kokiu atveju dar reikėtų laukti nemažai laiko, kol jie prie jūsų objekto prieitų.
Įrengimo, apdailos darbų ir panašių paslaugų kainos tikrai yra stipriai išaugusios, kartais prasilenkia su racionaliu protu. Čia irgi reikėtų tam tikras aliuzijas į 2008–2009 metus pamatyti. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai uždirba gerokai daugiau už aukštesnės kvalifikacijos vien dėl to, kad yra didelė paklausa tokiems darbams, paslaugoms.
Nesimato, kad jau kažkas vyksta ir žmonės sėdi toje srityje be darbo, laukia klientų. Jei bus šiek tiek ramesni laikai, manau, nuo to rinka tik išloš, nes bus galima tiems, kas laukia geresnių kainų, pasidaryti remontus“, – svarstė jis.
Valdžią ragina susilaikyti
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė apibendrino, kad artėjanti žiema bus netipinė.
„Turime įsibėgėjusią infliaciją, energetikos kainų šoką ir daugybę ne vien tik ekonominių grėsmių, šalia vyksta karas. Neapibrėžtumas veikia tiek verslo, tiek gyventojų sprendimus, yra noras susilaikyti nuo didelių pirkinių, įmonėms – nuo rimtų investicijų.
Tai akumuliuojasi į makroekonomines tendencijas, tad šią žiemą Vyriausybė norės padėti ekonomikos dalyviams ištverti. Ne vien dėl to, kad tai būtų logiška, atsižvelgiant į stojančią ekonomiką, bet ir dėl to, kad kitąmet nusimato savivaldos rinkimai, o tai politikus skatins būti kuo dosnesniais.
Čia atsiranda rizikos, kad tas dosnumas netaptų rimta problema, kalbant apie valdžios sektoriaus fiskalinę drausmę. Norėtųsi, kad būtų vengiama horizontalių, nepamatuotų priemonių infliacijos akivaizdoje“, – patarė ekonomistė.
