aA
Prieš imdama būsto paskolą moteris nusprendė ją apdrausti būsto paskolos draudimu, manydama, kad atėjus sunkesniems laikams draudimas jai padės. Vis dėlto viskas pasisuko netikėta linkme: dabar moteris liko skolinga ir bankui, ir pačiam draudimui, o draudimas tikina, kad naudą moteris pajuto prieš gaudama paskolą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į DELFI skaitytoja Ingrida Dargienė iš pradžių kreipėsi tikindama, kad bankas sudarė neaiškias sutartis su „Būsto paskolų draudimu“, gavo draudimo išmoką, pardavė jos įkeistą turtą, o vis tiek reikalauja daug didesnės skolos grąžinimo nei turėtų. DELFI gavus atsakymus iš banko, skaitytoja pripažino, kad vis dėlto bankas skolą skaičiuoja teisingai, tačiau už draudimą sumokėjusi beveik 2 tūkst. eurų, ji tikina realios naudos negavusi, o tik likusi skolinga 17 tūkst. eurų, kuriuos bankas neaiškia sutartimi perleido „Būsto paskolų draudimui“. Ji įtaria, kad tarp banko ir „Būsto paskolų draudimo“ sudaryta skolos perleidimo sutartis slepia masinį sukčiavimą, į kurį, jos manymu, galėjo pakliūti ne vienas sudaręs sutartį su „Būsto paskolų draudimu“.

„Swedbank“: kliento skola bankui sumažėjo pagrįstai

Danske Bank“ pardavus mažmeninės bankininkystės verslą, privatūs klientai perėjo į „Swedbank“ glėbį. Tad paskolos administravimą perėmęs „Swedbank“ DELFI nurodė visas aplinkybes, kaip susiformavo skaitytojos skola.

Jų duomenis dar 2008 metais „Danske bank“ I. Dargienei suteikė kiek didesnę nei 116 tūkst. eurų kredito sumą būsto įsigijimui, remontui. 2016 metais klientei tapus nemokiai, kreiptasi į „Būsto paskolų draudimą“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi moteris buvo su jais pasirašiusiu draudimo liudijimą. Tuomet skola sudarė beveik 113 tūkst. eurų.

Būsto paskolų draudimas“ skyrė 46 722,70 eurų draudimo išmoką, kurią turėjo mokėti dalimis. Pardavus moters įkeistą turtą, antstoliai bankui pervedė beveik 30 tūkst. eurų. Kaip informuoja „Swedbank“ ši suma buvo panauda klientės skolos daliai, kurią mokėjo „Būsto paskolų draudimas“, padengimui. Dėl to ši draudimo mokama suma sumažėjo iki 17 tūkst. eurų. Tad iš viso bankui moteris liko skolinga 66 tūkst. eurų, tačiau dar skolinga liko ir 17 tūkst. eurų „Būsto paskolų draudimui“.

„Klientės įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik nekilnojamojo turto hipoteka, bet ir būsto kredito draudimu. Įvykus draudiminiam įvykiui bankas iš „Būsto paskolų draudimas“ gavo draudimo išmoką tokiai sumai, kuri buvo pripažinta mokėtina pagal sutartį. „Būsto paskolų draudimas“ pagal su kliente sudarytos draudimo sutarties sąlygas bei įstatymą perėmė iš banko, kuriam padengė dalį klientės skolos pagal kredito sutartį, reikalavimo teisę išmokėtos draudimo išmokos sumai.

Už parduotą įkeistą turtą gauta suma panaudota klientės, o ne trečiųjų šalių, įsipareigojimams bankui dengti. Visos už parduotą įkeistą turtą gautos ir bankui antstolio pervestos lėšos panaudotos tik klientės skolos dengimui. Minėtos lėšos buvo panaudotos skolos daliai, kuri apdrausta „Būsto paskolų draudimas“, dengti, todėl sumažėjo pastarojo bankui mokėtina draudimo išmoka“, – aiškinama „Swedbank“ komentare DELFI.

Būsto paskolą apdraudusi kaunietė liko skolinga ir bankui, ir draudimui
© AP / Scanpix

Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pridėjo, kad klientės skola bankui sumažėjo tiek, kokio dydžio buvo „Būsto paskolų draudimo“ draudimo išmokos suma (17 tūkst. eurų).

„Tačiau pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, šia apimtimi (17 tūkst.) skola perleista „Būsto paskolų draudimui“. Po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo klientės bendra skola liko 83 256 eurų, t.y. 66 tūkst. eurų bankui ir 17 tūkst. eurų „Būsto paskolų draudimas“, – nurodė jis.

Įtaria susitarimus tarp banko ir „Būsto paskolų draudimo“

Po paaiškinimo, kaip gi vis dėlto suskaičiuota reikalaujama skola, moteris DELFI pareiškė, kad įtaria, jog bankas yra susitaręs su „Būsto paskolų draudimu“ ir „masiškai sukčiauja piktnaudžiaudami ir klaidingai vartodami regreso terminą, kuris palankus kreditoriams, kai turėtų naudoti subrogacijos terminą, kuris turi vartotojui palankių išlygų“ sudarydami skolos perleidimo sutartį.

Jos nuomone, tokiais būdais galimai „Būsto paskolų draudimas“ masiškai iš visų klientų bando išsireikalauti pinigų: veikia kaip skolų išieškojimo įmonė, mokestį už šią savo paslaugą bankui paima iš vartotojo tai įvardindami kaip vartotojui palankia draudimo paslauga.

„Man draudimas nebuvo kažkoks privalumas ar trūkumas. Vis dėlto tai kainavo beveik 7 tūkst. litų. Aš su draudimais jau 15 metų dirbu. Aišku, konkrečiai su tokiu būsto kredito draudimu nebuvau susidūrus. Su gyvybės arba ne gyvybės draudimu buvau susidūrus, bet iš principo tuo kartu viskas aiškiai atrodė. Tai yra draudimas, yra bendrieji principai, nieko čia neprigalvosi: paprastas draudimo polisas, toks pat kaip ir bet kurios kitos draudimo rūšies. Gauni draudimo polisą, draudimo taisykles, o taisyklės nėra kažkokios keistos ar kitokios, jos absoliučiai tokios pačios kaip visų draudimų, numatytas regresas. Regresas ir kituose draudimuose numatytas. Būna automobilių draudime, jeigu būsi apsvaigęs nuo alkoholio, nuo narkotikų tai draudikas išmokės tuos pinigus iš tavęs išsiprašys.

Tikėjausi, kad už tuos pinigus nusipirkau paslaugą, kad jeigu atsitiks kas, nes juk iš anksto nežinome, kad būtent bus padengta būsto paskola, nes draudiminiu įvykiu mano draudimo objektas – būtent būsto paskola“, – DELFI pasakojo moteris.

Dėl savo įtarimų ir taikomų sutarčių moteris kreipėsi ir į Lietuvos banką.

Draudimas: sutartyse – aiškios sąlygos

„Būsto paskolų draudimo“ vadybos skyriaus vadovė Rita Stanaitienė tikina, kad tiek banko, tiek bendrovės veiksmai perleidžiant reikalavimo teises į draudėją yra teisėti ir teisingi, o sutartyje viskas buvo išdėstyta aiškiai, nenaudojant dviprasmiškų žodžių ar terminų.

„Nustatyta sąlyga, jog draudikui išmokėjus draudimo išmoką pereina visos naudos gavėjo (t.y. būsto kreditą suteikusio banko) turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir/ ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad su draudėja daug kartų bendrauta ir konsultuota, ne tik po kreditavimo sutarties nutraukimo, bet ir iki jo, draudimo sąlygos turėtų būti suprastos. Tačiau kaip rodo pateiktas atvejis, atsiranda atvejų, kai klientai suabejoja ar kitaip pradeda interpretuoti draudimo taisykles. Tai yra suprantama, nes kreditų draudimas ir sąlygos skiriasi nuo kitų klientams įprastų, pvz.: turto, civilinės atsakomybės ar kitų, draudimo sąlygų“, – aiškina R. Stanaitienė.

Tiesa, pasak jos, tokių klientų, kurie nesuprastų kodėl tam tikras sumas yra skolingi bankui ar bendrovei – vienetai.

Būsto paskolą apdraudusi kaunietė liko skolinga ir bankui, ir draudimui
© Shutterstock nuotr.

Ji prideda, kad nors į DELFI besikreipusi skaitytoja ir liko skolinga ir bankui, ir „Būsto paskolų draudimui“, draudimo nauda buvo jaučiama gaunant paskolą. Anot R. Stanaitienės, be draudimo paskola galėjo būti ir visai nesuteikta.

„Kreditas suteikiamas geresnėmis sąlygomis (taikomas mažesnis pradinis įnašas, ar jo net nereikalaujama; be bendrovės draudimo banko kredito sąlygos, pvz. palūkanų marža ar pradinis įnašas, būtų blogesnės). Taigi, klientas gaudavo naudą pačioje pradžioje, per būsto kreditavimo sąlygų pagerinimą, o vėliau tiesiog tai užmiršta“, – nurodo ji.

Pasak jos, skolos perleidimo sutartis – įprastas atvejis: reikalavimo teisės visais atvejais yra perleidžiamos bendrovei dėl negrąžintos draudimo išmokos sumos, o bankui lieka jo reikalavimo dalis dėl bankui likusios skolos dalies, kurios nepadengė bendrovė.

Situaciją aiškinasi ir Lietuvos bankas

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Dovilė Arlauskaitė patvirtino, kad į juos dėl susiklosčiusios situacijos I. Dargienė kreipėsi. Informuojama, kad šiuo metu gautą prašymą analizuoja Lietuvos banko teisininkai, o atsakymas bus pateiktas per 20 darbo dienų.

„Kai vartotojas kreipiasi į Lietuvos banką dėl su finansų rinkos dalyviu (pvz. banku, draudiku ir pan.) kilusio ginčo nagrinėjimo, pirmiausia įvertiname, ar kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas Lietuvos banke. Visais atvejais informuojame vartotoją, ar ginčas bus nagrinėjamas, ar atsisakyta jį nagrinėti (jeigu ginčo nagrinėti negalime, paaiškiname tokio sprendimo motyvus). Nagrinėjant ginčą Lietuvos bankas įvertina abiejų ginčo šalių: ir vartotojo, ir finansų rinkos dalyvio pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, kurie susiję su kilusiu nesutarimu. Sprendimas dėl ginčo esmės turi būti priimtas per 90 dienų, išskirtiniais atvejais terminas gali būti pratęstas dar mėnesiui. Lietuvos bankas priima rekomendacinį sprendimą ir savo vertinimą pateikia vidutiniškai per 74 dienas“, – informuoja D. Arlauskaitė.

Lietuvos banko atstovės teigimu, kreipimųsi dėl „Būsto paskolų draudimo“ sulaukiama labai mažai – 2016 metais buvo vienas toks atvejis, 2017 metais nei vieno, o šiais metais šis atvejis yra pirmasis.

Teisininkė: perleidimo sutartis esmės nepakeičia

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Justina Ramašauskaitė vertindama šią situaciją teigia, kad tikėtina, jog perleisdamas turimą reikalavimą dėl visos ar dalies skolos, įstatymo bankas nepažeidžia.

„Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Svarbu teisingai įvertinti, kiek moteris buvo skolinga pradiniam kreditoriui, t. y. šiuo atveju bankui. Reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp draudiko ir banko bei draudimo teisiniai santykiai susiklostę tarp draudėjo ir draudiko yra skirtingi“, – komentuoja teisininkė.

Pasak jos, reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju neturi įtakos faktui, kad moteris liko skolinga ir „Būsto paskolų draudimui“.

„Ar minėta 17 tūkst. EUR skola, kurią draudikas padengė už skolininkę, turėtų būti iš skolininkės nereikalaujama grąžinti, spręstina pagal draudimo sutartį tarp skolininkės ir draudiko, o reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju esminės reikšmės neturi“, – nurodo J. Ramašauskaitė.

Ji taip pat pateikė savo įžvalgas dėl regreso ir subrogacijos terminų, kurie gali atsidurti sutartyse.

„Visų pirma, ne subrogacijos ar regreso terminų vartojimas savaime suteikia teisę vienokią ar kitokią reikalavimo sumą. Teisiškai regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Pvz., kuriam nors asmeniui sumokėjus už skolininkę skolą, t. y. grąžinus jos negrąžintą kreditą bankui, prievolė tarp banko ir skolininkės pasibaigia. Toks asmuo įgyja teisę, kurią turėjo bankas, reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus iš skolininkės. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Subrogacijos pagrindu perėjusią reikalavimo teisę draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens“, – paaiškina ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Seimas apsispręs dėl naujų alkoholio rinkos reguliavimų (3)

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siekiama uždrausti „vaikišką šampaną“ bei...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (15)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Bitkoino vertė krito iki žemiausio per metus lygio (12)

Bitkoino vertė trečiadienį smuko iki žemiausio lygio per metus. Populiariausios kriptovaliutos...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (382)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

EP pritarė Ignalinos AE uždarymui skirti visą Lietuvos prašomą sumą (74)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Top naujienos

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (100)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (15)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Didžiausios pasaulio kompanijos planuoja užsikrėsti „WeWork“ efektu (2)

Didžiausi planetos darbdaviai regi ateitį, kurioje laisvai liejasi nemokamas alus, o sienos...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (6)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Saldus buvusio stratego sugrįžimas į Torontą: Valančiūnas ir „Raptors“ neapgynė savo tvirtovės (1)

Toronto „Raptors“ (12-3) trečiadienio vakare namuose priėmė buvusio stratego Dwane Casey...

Paskutinį kartą, jau be nutylėjimų: Monica Lewinsky - atvirai apie TĄ dėmę ant suknelės ir kas iš tiesų įvyko Baltųjų rūmų tualete (20)

Per pastaruosius du dešimtmečius Monica Lewinski davė ne vieną interviu, tačiau ji labai retai...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (71)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (473)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (90)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Išrinkta „Dydžio (r)evoliucijos“ nugalėtoja: filmavimo metu įvyko ir sužadėtuvės (85)

Šį trečiadienio vakarą LNK televizijos eteryje paaiškėjo pirmojo Lietuvoje plius dydžio...