Bent jau taip numatyta Vyriausybės patobulintame įstatymo projekte, kurį jau netrukus turėtų svarstyti Seimas.

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekte numatyta, kad pinigai būtų skiriami šeimai, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat motinai arba tėvui, kurie vieni augina 1 ar daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35 metų.

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, vaikų neturinčioms šeimoms būtų suteikiama subsidija, kurios dydis – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., 3 ar daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.

Tokio dydžio subsidija būtų skaičiuojama nuo maksimalios 87 tūkst. Eur sumos (net jeigu šeima nuspręstų įsigyti, pvz., 100 tūkst. Eur kainuojantį būstą).

Be to, ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos galėtų būti panaudota žemės sklypui įsigyti.

Tiesa, parama būtų skiriama tik tuo atveju, jeigu būstas būtų perkamas vietovėse, kuriose NT ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kv. metro normatyvinė vertė, skelbiama NT registre pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines NT rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose ar kitose teritorijose.

Paprastai kalbant, pagal dabartines vertes, norintiems pirkti brangų butą Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Šiauliuose, Trakuose, Vilniuje ir Grigiškėse parama nebūtų teikiama.

Subsidiją gavusi ir butą arba namą nusipirkusi šeima jį turėtų išlaikyti bent 10 metų. Jeigu parduotų nesuėjus šiam terminui, iš valstybės gautus pinigus reikėtų grąžinti.

Kaip minėta, remiamas būtų pirmo būsto įsigijimas. Jeigu bent vienas jaunos šeimos narys Lietuvoje ar užsienyje nuosavybės teise jau turi butą arba namą, pinigai nebūtų skiriami.

Kita vertus, bent jau projekte kol kas nėra numatyta apribojimų, kurie draustų gauti paramą perkant kitiems giminaičiams, pvz., tėvams priklausantį NT.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2018 m. iš valstybės biudžeto planuojama skirti 2 mln. Eur, iš kurių 1,996 mln. Eur bus panaudota 135 šeimų subsidijoms mokėti. 2019 m. planuojama skirti 8,76 mln. Eur ir paremti 590 jaunų šeimų, o 2020 m. – 8,15 mln. Eur ir paremti 548 jaunas šeimas.

Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst., jaunų šeimų. Vadinasi, jeigu įstatymas būtų priimtas, per trejus metus paramą gautų vos daugiau nei 1 proc. šeimų. Tiesa, įstatymo iniciatoriai žada daugiau pinigų, jei tik priemonė pasiteisins.

Nori pažiūrėti, kaip veiks

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis DELFI TV laidoje „Gyvai“ pripažino, kad parama 1 proc. šeimų nebūtinai sustabdys emigraciją. Tačiau, jis taip pat argumentavo, kad nebūtinai visos jaunos šeimos norės įsigyti būstą su valstybės subsidija.
Eitvydas Bingelis

„Čia panašiai jeigu Vilniuje būtų 20 kebabinių ir sakytume, kad visi vaikščioja į kebabines. Tokios reakcijos tikrai nebus. Pirkimas lieka tik viena iš opcijų, kaip žmonės gali įsigyti būstą. Ir tai nebūtinai naudojant šią priemonę.

Įstatymo veikimas užtrunka. Tačiau žmonės gi neperka butų iš karto. Nebus taip, kad iš karto žmonės norės įsigyti 1 tūkst. butų su subsidija. Vis dėlto jeigu reikės daugiau pinigų, ieškosime.

Tai yra pati pradžia. Mes norime pažiūrėti, kaip priemonė veiks. Tikrai nėra tikslo, kad žmonės masiškai, nevaldomai imtų paskolas“, – aiškino viceministras.

Jis pripažino, kad tokios vienos priemonės neužteks šalies regionams prikelti. Esą kartu reikia kalbėti apie darbo vietų kūrimą, infrastruktūrą ir t. t. Šie klausimai esą sprendžiami Vidaus reikalų, taip pat Ūkio ministerijoje.

E. Bingelis paaiškino, kad asmenims, kurie sieks gauti subsidiją, 35 metų riba nustatyta dėl to, kad tokio amžiaus asmenų šeimos jaunomis laikomos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Tačiau jis neatmetė, kad šis dydis galėtų būti keičiamas priklausomai nuo to, kaip veiks įstatymas.

Tuo metu riboti būsto paramą pagal gyvenamą vietą nuspręsta esą dėl to, kad Vilniuje ir kitose vietose palyginti didelės NT kainos rodo, kad jo paklausa ir žmonių perkamoji galia yra pakankama, tokie regionai yra pakankamai išsivystę.

Viceministras žadėjo, kad pradėjus veikti įstatymui, norintiems gauti subsidiją pakaks užsiregistruoti interneto puslapyje www.spis.lt. Esą vos tai padarius bus galima kreiptis į banką ir šis jau žinos, kad kreditą imančiai šeimai numatyta valstybės parama.

Projektą vertina atsargiai

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė teigiamai vertino naują valdžios iniciatyvą, tačiau, anot jos, kol kas dar anksti spėlioti, kaip ji bus įgyvendinta ir kokios įtakos turės.
Rasa Žemaitė

„Džiugu, kad dėmesys jaunoms šeimoms neslūgsta. Bet kokiu atveju mūsų šalyje jo labai maža. Panaikinus pajamų mokesčio lengvatą, iš tikslinių priemonių, ypač dirbančioms, mokioms šeimos, liko bene vienintelė. Priemonių dirbančioms šeimoms labai reikia.

Jų labai reikia, bet ar tokių kaip ši ir kaip ji veiks, matysime. Kol kas turime graudžią patirtį su ankstesne būsto įsigijimo skatinimo politika. Viena iš emigracijos bangų ir kilo dėl to, kad atėjus krizei ir sumažėjus pajamoms, šeimoms teko išvykti iš šalies užsidirbti su lengvatiniais kreditais įsigytus būstus“, – svarstė pašnekovė.

Anot jos, būstas yra tik viena iš svarbių dedamųjų skatinant jaunas šeimas kraustyti iš miestų į regionus:

„Čia jau reikėtų klausti, kas po to. Paskatinus įsigyti būstą, lieka klausimas, ar turėsime darbą, galimybes derinti darbą ir šeimą, visą paketą, reikalingą dirbančioms šeimoms.“

Ji prognozavo, kad pradėjus veikti įstatymui žmonės veikiausia pradės ieškoti spragų. Esą ir iš dabartinio projekto matyti, kad 15 proc. paramą veikiausia gautų tik santuokoje gyvenanti šeima. Kita vertus, gali kilti nemažai klausimų ir dėl vietovių, kuriose perkamas būstas būtų subsidijuojamas.

„Pavyzdžiui, ar Avižieniai yra Vilnius? Ar 20 km nuo Vilniaus jau regionas ar dar Vilnius? Kas iš to jeigu rajone bus paremtas būsto įsigijimas, o žmonės vis tiek važinės į Vilnių? Kita vertus, apsigyvenus regionuose valstybė taip pat turėtų ten investuoti į infrastruktūrą. Ar tam atsiras pinigų biudžete?“ – klausė R. Žemaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (581)