Bunų įrengimo Nemune projektui įsibėgėjus, teisme – direkcijai nepalankus sprendimas

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 2020 metais teisingai pareiškė, kad Vidaus vandens kelių direkcija apribojo konkurenciją 28 mln. eurų vertės Nemuno laivakelio nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo konkurse, paskelbė teismas. Direkcija žada sprendimą skųsti ir aiškina, kad vėliau ištaisė tris kartus skelbto konkurso sąlygas, be to, ketvirtadalis projekto jau įgyvendinta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 8 dieną atmetė direkcijos skundą ir pripažino, kad 2020 pavasarį organizuodama konkursą ji neužtikrino konkurencijos.

„Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja (Vidaus vandens kelių direkcija – BNS), neskaidydama pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydama prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė įstatymą“, – rašoma teismo nutartyje.

Direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas BNS aiškino, jog nepaisant to, kad atsižvelgus į VPT nurodymus konkurso sąlygos buvo pakeistos ir jis įvyko, o pats projektas jau yra įgyvendintas 25 proc., jis nesutinka su teismo vertinimu, todėl nutartį skųs.

„Mes skųsime šitą sprendimą dėl formuojamo blogo precedento ir signalo rinkai“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

„Tai yra toks teisinis kuriozas, nes ši byla yra aktuali ne tiek dėl praktinių darbų, kurie vyksta ir jau padaryta 25 proc., o dėl to, kad juos atliekant buvo įrodyta, kad mūsų pirminė pozicija buvo teisinga – projektavimo ir rangos darbus reikia sujungti“, – pridūrė direkcijos vadovas.

Nemuno vagą nuo Kauno iki Kuršių marių tvarko ir bunas iki 2023 metų turi įrengti konkursą laimėjusi vienintelė jo dalyvė Vilniaus statybų bendrovė „Tilsta“, o bunas už maždaug 400 tūkst. eurų suprojektavo „Sweco Lietuva“.

VPT anksčiau teigė nustačiusi konkurencijos problemų – nors konkursu domėjosi apie 20 įmonių, du kartus jame dalyvavo tik po vieną dalyvį.

Direkcijos vadovas aiškino, kad į atskiras dalis neskaidyti konkursų vertė siekis neprarasti ES paramos – ji skirta iš 2014-2020 metų ES finansinio laikotarpio, todėl visi projektai turi būti baigti iki 2023 metų pabaigos.

Anot jo, Lietuvai tai yra vienintelė proga sutvarkyti Nemuno laivakelį, nes naujame ES biudžete finansavimas tokiems projektams nenumatytas.

Manoma, kad įgyvendinus projektą, krovinių gabenimo Nemunu paklausa per metus sieks apie 300 tūkst. tonų. Viena barža gali gabenti 40-ies vilkikų krovinį.