Paklausa: suvirintojai dabar – viena paklausiausių profesijų, todėl už šį darbą žadami nemenki pinigai, o darbininkai gali pasirinkti darbdavį.
Lietuva viliojo labiausiai
Apgautas klaipėdiečio darbdavio vyras siekia atgauti uždirbtus, bet jam nesumokėtus pinigus. Be to, jis norėtų, kad nesąžiningas verslininkas sulauktų iš teisėsaugos institucijų pelnyto atpildo.
Daug metų dirbęs didžiulėje Varnos laivų statybos įmonėje pernai rudenį bulgaras su keliais tėvynainiais atvažiavo į Klaipėdą. Bulgarijoje ši pramonės sritis merdi, tad teko ieškotis galimybės išgyventi dirbant svetur.
M.Jordanovas pasakojo galėjęs rinktis, kurioje Europos ar Artimųjų Rytų valstybėje dirbti. Lietuva jį patraukė nuosaikiu klimatu, sąlyginai nedideliu atstumu iki tėvynės ir tuo, kad čia gali susikalbėti rusiškai.
Dabar vyras įsitikinęs, kad nereikėjo apsiriboti šiais kriterijais. Vertėjo labiau pasidomėti vietos darbdavių sąžiningumu.
Sutartyje – 800 litų alga
Kelis bulgarus pasamdęs vietos verslininkas gudriai sudarė sutartį, kurioje nurodoma, jog aukštos kvalifikacijos suvirintojas įsipareigoja dirbti už 800 litų mėnesinį atlyginimą.
Iš tiesų žodžiu buvo sutarta, kad mėnesio alga sieks pusketvirto tūkstančio litų atskaičius mokesčius. Didžioji atlygio dalis buvo mokama „į rankas“, nepasirašant jokių buhalterinių dokumentų.
Iki šių metų pradžios tvarkingai gavęs algą, nors ir nepasirašydavęs žiniaraščiuose, 37-erių M.Jordanovas neilgai džiaugėsi naujuoju gyvenimu Lietuvoje. Metų pradžioje darbdavys ėmė daugiau žadėti, nei realiai mokėti už sunkų triūsą.
Po pretenzijų išvarė iš darbo
Nuo praėjusių metų rudens Klaipėdoje besidarbuojantis kvalifikuotas suvirintojas iki šių metų pradžios džiaugėsi kas mėnesį uždirbęs po pusketvirto tūkstančio litų „į rankas“.
Šiam vyrui ir keliems jo tautiečiams metai prasidėjo keistai. Vieni gaudavo algą vieną mėnesį, kiti – kitą.
Po kelių mėnesių M.Jordanovas suskaičiavo, kad darbdavys jam skolingas aštuonis tūkstančius litų. Pareikalavęs atlyginimo vyras apstulbo išgirdęs darbdavio tikinimą, kad jis ne uždirbo, o dar ir liko porą tūkstančių litų skolingas.
Vienas kitam išreiškę pretenzijas vyrai suprato, kad drauge dirbti jiems nebeteks.
Išvarė miegoti į laiptinę
Nutraukęs darbinius santykius su jį apgavusiu darbdaviu bulgaras sulaukė kitų pasiūlymų, tačiau sudaryti kitą sutartį pavyko ne taip greitai. Tuo tarpu buvęs darbdavys vieną sekmadienio vakarą M.Jordanovą ir kelis kitus bulgarus jėga išmetė iš nuomojamo buto.
Šokiruoti nežmoniško reikalavimo per kelias minutes palikti butą, jie išsikvietė policiją. Tačiau patruliai nesivėlė į konfliktinę situaciją.
Buvęs darbdavys buto šeimininkui pareiškė nebemokėsiąs už žmones, kurie jam nedirba. Tikinimai, kad šis vis dar skolingas bulgarams ne vieną tūkstantį litų, liko neišgirsti.
Vyrai buvo priversti palikti ant viryklės ką tik pasigamintą maistą, asmeninius daiktus ir išeiti. Porą naktų jie miegojo tiesiog daugiabučio laiptinėje.
Už poros dienų užsieniečiai apsistojo viešbutyje, o netrukus gyvenamąjį plotą jiems suteikė naujasis darbdavys.
Tėvynainiai suteikė vilčių
M.Jordanovas apie nesąžiningą darbdavį papasakojo Migracijos skyriuje, Darbo inspekcijoje, Darbo biržoje, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), Infocentre migrantams.
Vardydamas institucijas vyras visų jų net nebepamena. Daugelis pareigūnų ir valdininkų jam pareiškė, kad padėti negalės, nes tai esąs ne jų kompetencijos reikalas.
Pareiškimą priėmė tik FNTT pareigūnai, o Infocentro migrantams darbuotojos pažadėjo pasiteirauti Vilniuje, kuo galės padėti.
M.Jordanovas ilgokai ieškojo artimiausios savo šalies atstovybės, kol galiausiai prisiskambino į Varšuvoje esančią Bulgarijos konsulinę įstaigą.
Tėvynainiai papriekaištavo iš Varnos kilusiam vyrui, kad šis taip ilgai gaišo. Esą į savo tėvynės atstovybę jam reikėjo kreiptis pirmiausia. Šalies atstovai pažadėjo sukelti tarptautinį skandalą dėl apgauto savo tėvynainio skriaudos ir ketino tarpininkauti perduodant M.Jordanovo skundą Bulgarijos darbo inspekcijai.
Vėliau ne kartą paskambinęs į Varšuvą M.Jordanovas nesulaukdavo kad kas pakeltų ragelį. Galiausiai autoatsakiklyje jis paliko žinutę, klausdamas, ar ten visi mirė.
Tyrimas vis dar tęsiamas
Mūsų šalies FNTT pareigūnai apklausė M.Jordanovą ir jo draugą, kurį ištiko toks pat likimas, bei pažadėjo po mėnesio pranešti apie tyrimo eigą.
Tačiau nei po mėnesio, nei po dviejų, kaip buvo žadėta, žinių iš šios tarnybos nesulaukė.
„Vis dar turiu vilties, kad pareigūnai išsiaiškins, kokius pažeidimus padarė mus pasamdęs vyras. Juk net tada, kai gavome kelis tūkstančius algos, pinigai mums būdavo sumokami grynais, nepasirašydavome jokiuose žiniaraščiuose, o tai, akivaizdu, kvepia mokesčių slėpimu“, – teigė M.Jordanovas.
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius patikino, kad tyrimas nėra nutrauktas.
„Kol kas komentuoti tyrimo negaliu, nes nenoriu jam pakenkti. Galiu pasakyti tik viena – mes M.Jordanovui atlyginimo negrąžinsime. Jis turės atlikti įstatymo numatytas procedūras pats, tai yra kreiptis į teismą. Mūsų tyrimas nukreiptas išsiaiškinti, ar bendrovė, kurioje minėtas asmuo dirbo, mokėjo valstybei mokesčius, ar nebuvo apgaulės vykdant buhalterinę apskaitą. Panašių bylų kasmet tiriame ne vieną. Tarp kaltųjų yra buvę ir uosto įmonių“, – teigė R.Sriebalius.
Gavo įspėjantįjį raštą
Neseniai M.Jordanovas nudžiugo sulaukęs žinių iš imigrantų Infocentro.
Šios organizacijos samdomi teisininkai parengė, pasirašė ir pateikė bulgaro vardu pareiškimą buvusiam darbdaviui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo.
Šiuo dokumentu buvęs darbdavys raginamas geruoju sumokėti M.Jordanovui neišmokėtąją atlyginimo dalį. Teisininkai oficialiu raštu pranešė, kad turi duomenų, leidžiančių įrodyti, jog suvirintojas dirbo už kur kas didesnį atlyginimą, nei sutartyje nurodyti 800 litų.
„Nepatenkinus šio prašymo, M.Jordanovo interesai bus ginami teisme. Atkreipiame dėmesį, kad dėl ginčo sprendimo teisme UAB (pavadinimas redakcijai žinomas) patirs papildomų išlaidų, nes prisidės bylinėjimosi išlaidos bei palūkanos. Pažymime, kad teisminio proceso atveju atsakovas, kuriuo būtų UAB, turėtų pateikti įrodymus, kad įmonė pilnai atsiskaitė su M.Jordanovu, todėl prašome rimtai įvertinti susidariusią padėtį ir galimybes apginti savo pozicijas teisme. Tikimės taikaus problemos sprendimo“, – teigiama pranešime buvusiam bulgaro darbdaviui.
Ar ketina veltis į teisminius procesus, uostamiesčio verslininkas turėtų pranešti iki liepos pabaigos. O M.Jordanovas ir kiti jo tėvynainiai, apgauti klaipėdiečio, neketina sėdėti be darbo. Visi jie jau dirba kitose uostamiestyje registruotose bendrovėse ir oficialiai gauna panašų atlyginimą, kokį jiems buvo žadėjęs, bet vėliau apgavęs darbdavys.
Praėjusią savaitę M.Jordanovas naujojo darbdavio komandiruotas išvažiavo dirbti į Suomiją. Suvirintojai dabar graibstomi ne tik Lietuvoje, jie geidžiami ir Skandinavijos laivų statyklose.
Statistika
Klaipėdos apygardos valdyba dėl darbuotojams vokeliuose mokamų atlyginimų atliko tyrimų
2010 metais – 9 tyrimus, 5 iš jų pasiekė teismą, kiti buvo tęsiami
2011 metais – 9 tyrimus, 2 iš jų nutraukti, 3 pasiekė teismą, kiti buvo tęsiami
2012 metais – 9 tyrimus, 2 iš jų jau pasiekė teismą
FNTT pareigūnai nustatė, kad pastaraisiais metais atlyginimai vokeliuose buvo mokami baldų gamybos, laivų remonto, taksi paslaugų, statybos, prekybos automobiliais įmonėse, kavinėje bei vairuotojų mokykloje
