Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės, kadangi yra vieninga duomenų kontrolės sistema, yra geriau, kad visa apskaita butų tvarkoma vienoje duomenų sistemoje.
„Dabartiniu metu viešojo sektoriaus apskaitai tvarkyti naudojama beveik dvidešimt apskaitos programų. Yra sudėtinga spręsti ne tik duomenų sisteminimo, bet ir buhalterių pavadavimo klausimus, kai jie atostogauja ar serga“, – Eltai sakė D. Čibirienė.
Anot jos, nors ir brangu bei sudėtinga keisti apskaitos programą, tačiau ateityje bus lengviau patiems buhalteriams.
„Jei norės (buhalteris. – ELTA) keisti darbą, naujoje darbo vietoje ras tokią pačią buhalterinę programą, su kuria dirbo ankstesniame darbe. Įmonėms reikės mažiau investicijų į darbuotojų apmokymą. Pradiniame etape bus išlaidų, bet jos tikrai turėtų atsipirkti su kaupu ateityje. Tai yra toliaregiškas ir ekonomiškai teisingas sprendimas. Manau, buhalteriai yra pakankamai protinga bendruomenė ir neeikvos laiko nepasitenkinimui dėl keičiamos programos, bet suvienys jėgas pasirinktos programos geriausiam pritaikymui darbe“, – teigė D. Čibirienė.
Jos teigimu, centralizuojant sistemą, bus daug iššūkių.
„Reikės išspręsti klausimus, kaip duodami prisijungimai prie programos naujiems vartotojams, bus daug iššūkių. Jei su jais bus gerai susitvarkyta, bus greičiau matomi teigiami rezultatai ir mažiau sąnaudų dėl to bus patirta“, – Eltai teigė LBAA prezidentė.
„Noriu palinkėti pasirinkti teisingą programą ir parengti optimaliausią jos konfigūraciją, kuri būtų vienoda visose viešojo sektoriaus subjektų buhalterijoje“, – pridūrė ji.
Kaip ELTA jau rašė, informacinę sistemą arba sistemas turėtų parinkti Vyriausybė arba savivaldybių administracijų direktoriai.
Parinktą finansų valdymo informacinę sistemą naudos ne tik tie VSS, kurių buhalterinę apskaitą priimtas sprendimas tvarkyti centralizuotai, bet ir kiti VSS, taip užtikrinant optimalių buhalterinės apskaitos procesų įdiegimą, gaunamos informacijos kokybę ir atskirų informacinių sistemų palaikymo sąnaudų sumažinimą.
„Tas darbas greitai atsipirktų. Kasmet būtų sutaupoma 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu naudojama apie 120 įvairių sistemų, jas visas reikia palaikyti ir modernizuoti“, – Seimo posėdžio metu kiek anksčiau teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Siekiant, kad savivaldybės turėtų galimybę pasinaudoti valstybės sukurta bendra finansų valdymo informacine sistema ir taip išvengtų papildomų išlaidų plėtodamos savo turimas informacines sistemas, savivaldybėms nustatytas keleriais metais vėlesnis įstatymo įgyvendinimo terminas – iki 2022 m. sausio 1 dienos.
