Tokį sprendimą broliai priėmė tik po pusantrų metų trukusių teisminių ginčų.

DELFI šaltinių teigimu, dar liepos 28-ąją J. Numavičius Vilniaus apygardos teismui įteikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako savo pareikšto ieškinio ir jame nurodytų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Broliams atstovaujantys advokatai nėra linkę komentuoti susitaikymo priežasčių, jie taip pat nenurodo, kaip buvo išspręstas klausimas dėl milijoninės vertės akcijų, dėl kurių J. Numavičius buvo pateikęs ieškinį.

Tačiau akivaizdu, kad taikos susitarimas buvo pasirašytas – pagal įstatymus dėl to paties dalyko J. Numavičius daugiau nebegalės kreiptis į teismus.

Nagrinėdamas J. Numavičiaus ieškinį N. Numavičiui teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavę N. Numavičiui bei „VP grupė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą bei turtines teises už 29 mln. 821 tūkst. Lt. Teismas taip pat buvo uždraudęs areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, taip pat buvo taikoms areštas šešių bendrovių akcijoms.

Tiesa, vėliau N. Numavičius sugebėjo įrodyti, kad brolio reikalaujamą sumą jis galėtų sumokėti, jeigu bylą pralaimėtų, todėl areštas buvo panaikintas. Verslininkas teigė, kad valdo bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) akcijų, kurių nominali vertė yra daugiau kaip 312 mln. Lt. Be to, N. Numavičiui priklauso beveik 63 proc. bendrovės „Vilniaus prekyba“ (buvusi „Vilniaus prekybos mažmena“), kuri valdo prekybos centrus „Maxima“ ir vaistinių tinklus „Eurovaistinė“, akcijų.

Teismui įteiktame ieškinyje J. Numavičius siekė įrodyti, kad „VP grupė“ ir N. Numavičius sudarė apsimestinius sandorius, kai dar 2010-ųjų kovą buvo sudarytos bendrovių „M. M. M. Projektai“, „VP grupė“, „EVA grupė“, „AKSO“, „RYT“, „Peronas“ akcijų dovanojimo sutartys.

J. Numavičius taip pat teigė, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N. Numavičiaus, Vladislovo Numavičiaus ir J. Numavičiaus susitarimą dėl turto perdavimo V. Numavičiui (jis yra J. Numavičiaus tėvas) laikinajam neatlygintinam valdymui.

JAV milijonierius nurodė esąs įsitikinęs, kad dėl šių sutarčių naudą patyrė N. Numavičius – esą valdant perleistas akcijas N. Numavičius gavo daugiau kaip 115 mln. eurų pajamų.

J. Numavičius siekė, kad teismas sutartis pripažintų negaliojančiomis ir taikytų restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu.

Galimai apsimestinius sandorius bandęs užginčyti J. Numavičius iš brolio teismo taip pat prašė priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kad broliai susipyko ne juokais, rodė ir tai, kad Floridoje gyvenantis milijonierius teismo taip pat prašė leisti antstoliui patekti į vieno sostinės notaro biurą bei ieškinyje nurodytas bendroves ir atlikti su byloje nurodytomis bendrovėmis susijusių dokumentų kopijų poėmį. Tiesa, šio prašymo teismas nepatenkino.

J. Numavičius teismui buvo pateikęs duomenis, kad dalis ginčo objektu esančių akcijų jau yra perleistos, be to, dėl kai kurių akcijų apsimestinio dovanojimo tarp brolių vyksta ginčai Kipre ir Nyderlanduose.

JAV gyvenantis verslininkas aiškino, kad akcijas ir reikalavimo teises N. Numavičiui buvo perleistos tik laikinai – kol jis įsikurs JAV ir taip išvengtų dvigubo apmokestinimo už tą patį turtą, tačiau išlaikant efektyvią šio turto kontrolę, kad jo turtas neštų naudos bendram verslui.

Savo ieškinyje teismui milijonierius nurodė, kad jo brolis ir „VP grupė“ galimai sudarė apsimestinius sandorius, kai dar 2010-ųjų kovą buvo sudarytos bendrovių, kurių akcijas teismas leido areštuoti, akcijų dovanojimo sutartys.

J. Numavičius bandė įrodyti, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N. Numavičiaus, Vladislovo Numavičiaus ir J. Numavičiaus susitarimą dėl turto perdavimo V. Numavičiui (jis yra J. Numavičiaus tėvas) laikinajam neatlygintinam valdymui.

Į JAV gyventi persikėlęs J. Numavičius vadinamąjį VP dešimtuką paliko po nesėkmingo „Leo LT“ projekto 2009 m. Su broliais Numavičiaus DELFI nepavyko susisiekti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)