Eurogrupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas pasveikino Graikiją po rinkimų, kuriuose daugiau balsų nei prognozuota surinko Graikijos kairiųjų partija „Syriza“.
Jis dėstė, kad Eurogrupė palaikys naująją Graikijos vyriausybę ir padės jai, kaip dirbo ir su ankstesne Graikijos vyriausybe siekiant atgaivinti šalies ekonomikos augimą.
„Turime leisti naujajai Graikijos vyriausybei užimti savo pozicijas ir judėti į priekį“, - sakė jis, pridurdamas, kad konkretumo gali tekti šiek tiek palaukti.
Pasak jo, daugiau aiškumo, kaip euro zonos valstybės reaguos į Graikijos naujos vyriausybės veiksmus galima tikėtis įpusėjus šių metų vasariui, po kito Eurogrupės susitikimo.
Eurogrupės prezidentas pareiškė, kad euro zoną mato su visomis jos narėmis, tad ir nenori kalbėti kitaip: Graikijos ateitis yra būti euro zonoje. Kartu jis pasidžiaugė, kad prie euro zonos šiemet prisijungė Lietuva.
„Mes pasveikinome ir savo kolegą Rimantą Šadžių, kuris yra visas teises turintis euro grupės narys, - sakė J. Dijsselbloemas. - Euro įvedimas yra puikus Lietuvos pasiekimas, po įspūdingo konvergencijos proceso ir atsitiesimo po finansinės krizės.“
Už Europos Sąjungos (ES) ekonomiką ir finansus atsakingas eurokomisaras Pierre Moscovici laikėsi tokios pat pozicijos: kol naujai išrinktos Graikijos Vyriausybės pozicija nėra aiški, sunku pasakyti, kokie sprendimai dėl jos bus priimti.
„Mes norime pasiekti tokių rezultatų: norime matyti Graikiją, kuri gali vėl stovėti ant savo kojų, tvariai augti, sukurti darbo vietų, klestėti, sumažinti nelygybę ir gali grąžinti savo skolas. Mums reikia su naująja vyriausybe sutarti dėl priemonių, kaip to galime pasiekti, kuo galima greičiau judėdami į priekį su šia diskusija“, - sakė P. Moscovici.
Pasak jo, Europos Komisija yra pasiruošusi suvaidinti savo vaidmenį.
„Graikija jau padarė puikų progresą per pastaruosius metus, mes žinome, kad Graikijos žmonės dėl to daug paaukojo, turėjo priimti sunkių sprendimų, tačiau jie buvo palaikomi Europos solidarumo ir pastangos jau duoda rezultatų“, - teigė P. Moscovici.
Jis vardijo, kad Graikijoje jau auga vartojimas, atsitiesia tokie sektoriai kaip laivyba ir turizmas, o pernai trečią ketvirtį šalis sulaukė daugiau užsienio investicijų – pirmą kartą nuo 2008 m. Be to, pradėjo mažėti nedarbas.
Skelbta, kad daugiausiai balsų surinkusi radikali Graikijos kairiųjų partija „Syriza“ pasisako prieš diržų veržimąsi, kurio reikalauja kreditoriai, tapę vieninteliu finansiniu šiaudu bankrutuojančiai šaliai.
Rinkimus laimėjęs partijos lyderis Alexis Tsipras sekmadienį pareiškė, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi.
DELFI kalbinti ekonomistai sutartinai tvirtina, kad graikai nuoširdžiai nenori pasitraukti iš euro zonos, tačiau lengvatų reikalaus prisispyrę, o tai gali veikti rinkų požiūrį į euro zoną ir iššaukti grandininę reakciją iš kitų šalių.
