BVP, kuriuo matuojami šalies ar, Europos Sąjungos atveju, žemyno ekonominiai rodikliai, atspindi rinkos vertybes bei per metus atliktų paslaugų ir prekių sumą.
Bet, kaip praneša portalas „EU Observer“, Komisija yra paskelbusi apie naują, jos manymu, geresnį, būdą išmatuoti ekonomiką, mat vien tik „daiktų“ kaina neaprėpia kitų visuomenės teigiamų (ir vertingų) savybių.
„BVP neskirtas geram gyvenimui išmatuoti. Jis neatspindi gyvybiškai svarbių mūsų gyvenimo rodiklių, tokių kaip švari aplinka, socialinis klimatas ar net linksmi žmonės“, – rašoma antradienį išplatintame EK dokumente.
„BVP nėra tinkamas gidas vykdant modernią politiką, kuri apima ir socialinius bei aplinkosauginius klausimus. Problemos prasideda tada, kai BVP suprantamas kaip vienintelis unikalus progreso indikatorius“, – cituoja „EU Observer“.
Valstybėms narėms bei išrinktiesiems į Europos Parlamentą (EP) išplatintame dokumente priduriama, kad iki 2010 metų tikimasi paruoši aplinkosaugos indeksą, kuris atspindėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, natūralaus kraštovaizdžio netekimą, oro užterštumą, vandens sunaudojamą bei išeikvojimą. Šis indeksas neturėtų pakeisti BVP, tačiau bent jau bus jį papildantis šaltinis.
Briuselis taip pat planuoja išvystyti „Europos atsinaujinančių išteklių švieslentę“ (ang. European Sustainable Development Scoreboard), kuri identifikuotų aplinkai draugiškas firmas bei pažymėtų geriausias praktikas – šie rodikliai taip pat turėtų būti pateikiami šalia BVP.
EK teigia norinti gauti ir daugiau kruopščių tyrimų apie nelygybę.
Priduriama, kad ateityje bus siekiama, kad aplinką bei socialinius klausimus liečiančios ataskaitos būtų parengiamos daug greičiau – šiandien tokie rodikliai pateikiami po 2–3 metų, nors ekonominiai skaičiai išplatinami po kelių savaičių.
„Kai šalis iškerta visus savo miškus – tai padidina BVP, – cituojamas eurokomisaras aplinkosaugos klausimams Stavros Dimas. – Tačiau ilgainiui, šio natūralaus kapitalo sunaikinimas šaliai, aplinkai ir žmonėms nebus naudingas“.
„Uraganas Katrina atėmė per 1,8 tūkst. žmonių gyvybių ir pridarė nuostolių už 100 mlrd. dolerių, – tęsė eurokomisaras. – Tačiau ekonomiką atspindintis BVP žymėjo teigiamą augimą.“
Antra vertus, praneša „EU Observer“, nevyriausybinės organizacijos jau 15 metų EK ragino gyvenimo standartus matuoti ne tik pagal BVP, tad ir šiuos planus laiko vien tik kalbomis.
„15 metų praėjo po pirmųjų diskusijų šiais klausimais, tačiau nepriartėjome prie realių priemonių matuojant aplinkosauginį stabilumą, socialinį progresą bei gerovę“, – cituojamas Tony Longas, Pasaulio gamtos fondo (WWF) lobistas.
Pasak jo, į kitus indeksus, pavyzdžiui, Gyvosios planetos ar Ekologinio atspaudo, iki šiol beveik nekreipiama dėmesio.
Jis pridūrė, kad toli nuo ES esančioje Himalajų karalystėje Butane jau kelintus metus naudojamas „Bendras nacionalinės laimės“ indeksas, atspindintis gyvenimo standartus, sveikatą, švietimą, ekologinės sistemos įvairumą, kultūrinį gyvybiškumą bei įvairovę, gerą administravimą, bendruomenės jausmą ir psichologinę savijautą.
