Briuselio prognozės Lietuvai: ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, bet yra ir gerų žinių

Lietuvos ekonomika augs, tačiau truputį lėčiau nei buvo prognozuojama. Pagal Europos Komisijos pateiktas prognozes, 2017 metais bendras vidaus produktas (BVP ) turėtų siekti 3,1 proc., nors dar šią žiemą buvo prognozuojamas 3,4 proc. augimas.

Vis dėlto, šalies ekonomika linkusi stiprėti, o jos augimo tempas yra bene greičiausias per pastaruosius metus.

Sparčiam atsigavimui didelį poveikį daro stiprus vidaus vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Stiprėjantį eksportą lemia persiorientavimas nuo Rusijos į kitas, ne Europos Sąjungos šalių rinkas bei Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas.

Tai duoda teigiamų rezultatų eksporto rodikliams, nors Rusijoje užsitęsusi recesija ir ekonomikos sustabarėjimas vis dar išlieka rizikingu veiksniu Lietuvai. Tačiau, anot Europos Komisijos, ši grėsmė šiais metais bus švelnesnė nei buvo anksčiau.

Stiprus bendradarbiavimas ir didelė pagrindinių Europos Sąjungos prekybos partnerių paklausa leis Lietuvai išlaikyti gana aukštą eksporto rodiklį. Prognozuojama, kad 2017 metais jis toliau sėkmingai augs, tam didelę įtaką turės užmegztas bendradarbiavimas su ne Europos Sąjungos šalimis.

Liūdinanti žinia, kad Lietuva turėtų sulaukti mažiau investicijų, investavimas šalyje turėtų sulėtėti. Tam didelę įtaką turi vis sumažėjęs finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų reikalų komisaras Pierre'as Moscovici teigė, kad investicijų augimas yra lėtas visoje euro zonoje, o 2016 metais jis turėtų dar labiau sulėtėti. Kaip pagrindinę priežastį jis įvardijo būtent Europos Sąjungos fondų projektų sumažėjimą.

Ekonomikos augimas visoje Europos Sąjungoje ir euro zonoje išlieka teigiamas bei stabilus, nors ir gana santūrus.

Euro zonos BVP turėtų augti 1,6 proc. 2016 metais, 1,8 proc. – 2017 metais; Europos Sąjungos šalių – iki 1,8 proc. 2016 metais ir 1,9 proc. 2017 metais. Vis dėlto, dar žiemą buvo prognozuojamas kiek didesnis augimas.

„Ekonomikos prognozės ne tokios geros, kokios buvo, nes visa pasaulio ekonomika augo lėčiau. 2016 metais tas augimas taip pat nebus labai didelis, nes stabilizuosis žaliavų kainos, o ekonomikos recesija Brazilijoje ir Rusijoje nebus tokia stipri. Labai daug iššūkių Europai kelia ir Kinijos ekonomikos balansavimas. Iki šiol matėme, kad Kinijos augimas vis mažesnis ir lėtesnis, tai, aišku, pamažina spaudimą valiutų kursui, kapitalo iškėlimui.

Tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose valstybėse ekonominis augimas nėra didelis, finansų rinkose patiriama daug nuostolių, todėl tai atspindi investuotojų susirūpinimą“, - sakė P. Moscovici.

Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis antrino P. Moscovici, kad euro zonos sulėtėjusiam ekonomikos augimui įtaką turi mažiau palanki situacija visame pasaulyje: „Ateityje tas augimas priklausys nuo galimybių, kurias mes susikuriame patys.

Tai reiškia, kad turime judėti nuo mūsų vykdomų struktūrinių reformų – įsisenėjusių problemų sprendimo daugelyje šalių link – t. y. skolų, pažeidžiamumo finansiniame sektoriuje ar mažėjančio konkurencingumo.

Ryžtingi veiksmai skirti reformuoti ir modernizuoti ekonomiką – vienintelis kelias užtikrinti stiprų ir stabilų ekonomikos augimą, leidžiantis sukurti daugiau darbo vietų ir suteikti geresnių socialinių sąlygų mūsų žmonėms.“

P. Moscovici taip pat išskyrė ir teigiamus rodiklius, turėjusius ir galimai toliau turėsiančius teigiamą įtaką ekonomikos augimui.

Anot jo, naftos kainų mažėjimas ir euro kurso silpnėjimas buvo naudingi Europos ekonomikai dėl stipriai padidėjusios perkamosios galios. Dėl šių dviejų faktorių perkamoji galia vis dar išlieka didelė, o privatus vartojimas – vienas pagrindinių ekonomikos variklių – turėtų ir toliau augti. Tam įtaką taip pat turės nedidelė infliacija, didėjantys vidutiniai atlyginimai.

Nors infliacija iki šiol buvo neigiama dėl kritusių naftos kainų, ji toliau turėtų išlikti negatyvi per ateinančius metus arba nedaug pakilti. Tikimasi, kad palaipsniui didėjančios energijos kainos ateityje turės įtakos ir infliacijos augimui.

Lietuvoje tikimasi, kad infliacija bus teigiama jau 2016 metais dėl didėjančių paslaugų sektoriaus kainų, o dėl didėjančių energijos kainų, 2017 metais infliacija šalyje turėtų išaugti dar smarkiau.

Pagal prognozes, nedarbas Lietuvoje šiais metais turėtų susitraukti iki 7,8 proc., o 2017 metais – iki 6,4 proc. Griežtos sąlygos darbo rinkoje, darbo jėgos mažėjimas, tačiau gana didelė darbo vietų paklausa turės įtakos vidutinio atlyginimo augimui.

Pagerėjimas darbo rinkoje stebimas visoje euro zonoje, tačiau jis labai nedidelis. Anot P. Moscovici, daug geresni rezultatai stebimi tose šalyse, kurios įgyvendino mokesčių ir darbo rinkos reformas, pavyzdžiui Airijoje.

Nedarbo lygis per ateinančius metus taip pat turėtų sumažėti beveik visose euro zonos šalyse, tačiau džiaugtis, anot P. Moscovici, nėra dėl ko. Nedarbas vis dar yra gerokai per didelis, planuojama kad per 2017 metus jis turėtų susitraukti iki 9,9 proc. Šiems metams prognozuojamas 10,3 proc. nedarbas.

Liūdniausia, anot komisaro, yra tai, kad euro zonoje vis dar vyrauja didelis pajamų skirtumas.

„Tie skirtumai didėja, Europos Sąjungoje jie padidėjo gana stipriai. 50 proc. žmonių uždirba daugiau nei vidurkis, 50 proc. žmonių – mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai rodo, kad vyriausybės turi daugiau pasistengti, kad mokesčių politika būtų palankesnė ekonomikos augimui, būtų sąžiningesnė ir labiau įtraukianti. Ekonomikos augimas ir atsigavimas vis dar išlieka labai netolygus Euro zonoje tarp šalių – narių ir kitų silpnesnių ar stipresnių visuomenių. Tai nepriimtina, todėl būtina daugiau individualių veiksmų iš vyriausybių ir kolektyvinių sprendimų“ - teigė jis.

P. Moscovici taip pat teigė, kad Europos Sąjungos biudžeto politika iki šiol buvo recesinė, dabar neutrali, tačiau ateityje ji turėtų būti ekspansinė. Tai, anot jo, turėtų prisidėti ne tik prie Europos Sąjungos šalių, bet ir prie visos euro zonos augimo.