aA
Briuselyje vis dar vykstant deryboms, tikėtina, kad būtent šį kartą nepavyks pasiekti susitarimo, taip laidoje „Delfi diena“ atsakė kalbinti pašnekovai.

Naujausia žinia yra ta, kad derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu, o Lietuvos interesus ekspertai vertina gana atsargiai.

„Manau, kad Lietuvai kažkiek daugiau nei buvo ankstesniuose siūlymuose, matyt, pavyks gauti, kaip ir kiekvienai Europos Sąjungos šaliai. Manau, pavyks gauti kažką dėl ko vadovas, dalyvaujantis derybose, galės pasigirti, bet abejoju, kad tai įvyks šiandien“, – taip laidoje į klausimą, ko tikėtis iš derybų, atsakė politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Tuo tarpu Lietuvos finansų viceministrė Miglė Tuskienė dar kartą pakartojo, ko siekia Lietuva. Anot jos, mūsų šaliai yra svarbiausia sanglaudos politika ir žemės ūkis.

Garantuoju, kad kiekvienos šalies vadovas, išėjęs kalbėti su žiniasklaida, pasakys, kad laimėjo.
R.Vilpišauskas

„Mūsų derybiniai prioritetai buvo nuoseklūs ir nesikeičia – sanglaudos politika, žemės ūkis. Tai yra sritys, kurioms mes siekiame didesnių lėšų, taip pat nepamirštame priminti Europos Sąjungai apie jos įsipareigojimus – Ignalinos ir Kaliningrado finansavimas. Tai yra tas laukas, kuriame mes ir bandysime siekti sau palankaus kompromiso“, – tikino ji.

Pasiteiravus, kokie pasiekimai reikštų sėkmę Lietuvai, R.Vilpišauskas tikino, kad pirmiausia reikėtų daugiau kalbėti ne apie pinigus, bet apie tikslingesnį ir tinkamesnį jų panaudojimą.

ES
ES

„Man atrodo, kad sėkmė Lietuvai būtų gerai tuos pinigus panaudoti – daugiausia dėmesio aš skirčiau būtent tam. Keliais šimtais milijonų daugiau ar mažiau, galbūt tai skamba ir kiek grubokai, bet man atrodo, kad šiuo metu mes esame per daug susitelkę į savęs gąsdinimą, kas dabar nutiks, nes Lietuva vystėsi, išaugo ekonomine prasme“, – tikino pašnekovas.

„Derybų sėkmė yra skirtinga, bet natūralu, kad derybose kiekvienas bandys gauti sau palankesnį sprendimą“, – laidoje svarstė viceministrė.

Miglė Tuskienė
Miglė Tuskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Sėkmė būtų bent jau tai, kad būtų geresnis sutarimas, nei yra pradiniai pasiūlymai. Kaip žinote, Komisijos pasiūlymas mums sanglaudos lėšas numažina 24 procentais, vėliau suomių pasiūlymas dar stiprina mažinimą. Grįžimas atgal prie palankesnio pasiūlymo – tai būtų derybų sėkmė.“

„Žaidimai statistika“

E.Vilpišausko teigimu, šiuo metu yra pernelyg užsiimama statistiniais žaidimais, tačiau pamirštama esmė.

„Jis mažės (biudžetas) ir mes tai žinojome stodami į Europos Sąjungą. Mažės 1–2 milijardais, bet kaip ir buvo sakyta, Lietuva gaus 2-3 daugiau negu ji pati įmoka į biudžetą. Bet aš irgi tai kaip sėkmės rodiklį labai atsargiai naudočiau, nes tai reiškia, kad kai mes jau pasieksime tokį ekonominio išsivystymo lygį, kai tapsim tokie turtingi kaip Austrija, Švedija, o aš manau, kad mes siekiame to, ar tada manysime, kad mūsų narystė ES yra nesėkminga?

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Manau ir tikiuosi, kad ne. Aš labai atsargiai žiūrėčiau į tokius vertinimus ir, kaip sakiau, mano nuomone, svarbiausia yra neužsiimti statistiniais žaidimais, bet galvoti, kas yra Lietuvos interesas panaudojant ir mokesčių mokėtojų pinigus, ir kitų Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojų pinigus. Man atrodo, kad dabar tiesiog per daug susitelkta į žaidimą statistiką“, – tikino politologas.

Dar yra įmanomas susitarimas, bet labai menkai tikėtina, kad tai įvyks šiandien. Per didelis atotrūkis tarp skirtingų šalių reikalavimų ir pageidavimų, atskirų šalių grupių, dažniausiai kalbant apie tuos grynuosius mokėtojus ir gavėjus.
R.Vilpišauskas

Tiesa, laidoje viceministrė norėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija vis tik yra stipri. „Mūsų komanda tikrai yra stipri ir esame pajėgūs tose derybose tinkamai atstovauti Lietuvą.“

Kovoje – pernelyg skirtingi interesai

R.Vilpišausko teigimu, šiandien susitarimas mažai tikėtinas, nes šalys turi pernelyg skirtingus interesus.

„Dar yra įmanomas susitarimas, bet labai menkai tikėtina, kad tai įvyks šiandien. Per didelis atotrūkis tarp skirtingų šalių reikalavimų ir pageidavimų, atskirų šalių grupių, dažniausiai kalbant apie tuos grynuosius mokėtojus ir gavėjus, bet yra ir daugiau įvairių skričių. Pavyzdžiui, Prancūzijai yra labai svarbu išlaikyti kuo didesnį finansavimą žemės ūkiui, Vokietijai, Švedijai Austrijai svarbu išlaikyti tuos atskaitymus, tiksliau dalį jų įmokų grąžinimą atgal į biudžetą, Lietuva ir kitos šalys labai rūpinasi sanglaudos lėšomis. Kol kas iš to, ką sako šalių vadovai, atrodo, kad atotrūkis yra gana didelis“, – tikino R.Vilpišauskas.

„Garantuoju, kad kiekvienos šalies vadovas, išėjęs kalbėti su žiniasklaida, pasakys, kad laimėjo“, – pridūrė pašnekovas.

Labiausiai tikėtinas scenarijus ir dovanėlė Lietuvai

„Delfi“ laidoje telefonu BNS žurnalistas Vaidotas Beniušis papasakojo apie labiausiai tikėtiną scenarijų.

Akivaizdu, kad paskutinę naktį visą laiką deryboms pirmininkaujantis asmuo dar būna pasilikęs užantyje dovanėlių, tų dovanėlių neabejotinai kažkiek gaus ir Lietuva.
V.Beniušis

„Pats realiausias scenarijus, kad vis tik prezidentas grįš šiandien be susitarimo, galbūt grįš net iki to laiko, kai prasidės rungtynės tarp Lietuvos ir Belgijos – tokios naujausios žinios, kurias girdime iš diplomatų. Vadovai artimiausiu metu turėtų sugrįžti prie derybų stalo antram deryvų raundui, tačiau beveik niekas neturi vilties, kad įvyktų persilaužimas, o priežastis yra ta, kad keturios valstybės, pasivadinusios „taupiuoju ketvertu“ (Austrija, Švedija, Suomija, Nyderlandai), griežtai reikalauja sumažinti bendrąjį biudžetą dar 70 milijardų eurų nuo pasiūlyto lygio. Panašu, kad jos nenusiteikusios atsitraukti“, – tikino jis.

Eurai
Eurai
© Shutterstock

Pasiteiravus, kas Lietuvai būtų didžiausia sėkmė derybose, žurnalistas įvardijo spartnesnį tiesioginių išmokų vystymasi.

„Po kiekvienų tokių derybų valstybių ar vyriausybių vadovai skelbia, kad jie laimėjo, kad kažką išsikovojo. Akivaizdu, kad paskutinę naktį visą laiką deryboms pirmininkaujantis asmuo dar būna pasilikęs užantyje dovanėlių, tų dovanėlių neabejotinai kažkiek gaus ir Lietuva. Labiausiai šiuo metu yra akcentuojama ūkininkų, žemdirbių situacija. Jeigu sanglaudos finansavime jau yra numatytas šioks toks padidėjimas, lyginant su EK pasiūlymu, tai dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams – greičiausiai tai yra ta sritis, kur prioritetu turėtų įvardyti Lietuvos delegaciją. Jeigu ten pavyktų pasiekti tiesioginių išmokų spartesnį vystymasi, ko gero, tai būtų pristatoma kaip reikšmingas laimėjimas“, – laidoje sakė žurnalistas.

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

„Delfi“ primena, kad derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai negrįžo prie detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.2500

Siekiant švelninti rizikas verslai darbuotojus ir nuomoja, ir nuomojasi: susitarti pavyksta ne visiems (54)

Kol vienos įmonės šiandien sakosi esančios arti žlugimo ribos, kitos tikina nebespėjančios...

Dezinfekciniai skysčiai: kokius pirkti ir ką nusipirkus su jais daryti? (47)

Daugeliui žmonių kyla tas pats klausimas, kokie dezinfekciniai skysčiai tinka naikinti COVID-19...

Amerikiečiai gaus po 1,2 tūkst. dolerių, o europiečiai? (643)

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuspręsta, kad dėl koronaviruso krizės visi iki 75 tūkst....

Vienos didžiausių baldų įmonių vadovas: iš šios situacijos išeisime būdami dar stipresniais (78)

Baldus gaminančios, Kaune veikiančios bendrovės „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas...

ES siūlys naują ekonomikos skatinimo po koronaviruso pandemijos paketą

Europos Komisija pasiūlys naują ekonomikos skatinimo paketą, kad padėtų Europos Sąjungai...

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (556)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (216)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (368)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (37)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (19)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (287)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (30)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (32)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (166)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (25)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina