aA
Briuselyje vis dar vykstant deryboms, tikėtina, kad būtent šį kartą nepavyks pasiekti susitarimo, taip laidoje „Delfi diena“ atsakė kalbinti pašnekovai.

Naujausia žinia yra ta, kad derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu, o Lietuvos interesus ekspertai vertina gana atsargiai.

„Manau, kad Lietuvai kažkiek daugiau nei buvo ankstesniuose siūlymuose, matyt, pavyks gauti, kaip ir kiekvienai Europos Sąjungos šaliai. Manau, pavyks gauti kažką dėl ko vadovas, dalyvaujantis derybose, galės pasigirti, bet abejoju, kad tai įvyks šiandien“, – taip laidoje į klausimą, ko tikėtis iš derybų, atsakė politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Tuo tarpu Lietuvos finansų viceministrė Miglė Tuskienė dar kartą pakartojo, ko siekia Lietuva. Anot jos, mūsų šaliai yra svarbiausia sanglaudos politika ir žemės ūkis.

Garantuoju, kad kiekvienos šalies vadovas, išėjęs kalbėti su žiniasklaida, pasakys, kad laimėjo.
R.Vilpišauskas

„Mūsų derybiniai prioritetai buvo nuoseklūs ir nesikeičia – sanglaudos politika, žemės ūkis. Tai yra sritys, kurioms mes siekiame didesnių lėšų, taip pat nepamirštame priminti Europos Sąjungai apie jos įsipareigojimus – Ignalinos ir Kaliningrado finansavimas. Tai yra tas laukas, kuriame mes ir bandysime siekti sau palankaus kompromiso“, – tikino ji.

Pasiteiravus, kokie pasiekimai reikštų sėkmę Lietuvai, R.Vilpišauskas tikino, kad pirmiausia reikėtų daugiau kalbėti ne apie pinigus, bet apie tikslingesnį ir tinkamesnį jų panaudojimą.

ES
ES

„Man atrodo, kad sėkmė Lietuvai būtų gerai tuos pinigus panaudoti – daugiausia dėmesio aš skirčiau būtent tam. Keliais šimtais milijonų daugiau ar mažiau, galbūt tai skamba ir kiek grubokai, bet man atrodo, kad šiuo metu mes esame per daug susitelkę į savęs gąsdinimą, kas dabar nutiks, nes Lietuva vystėsi, išaugo ekonomine prasme“, – tikino pašnekovas.

„Derybų sėkmė yra skirtinga, bet natūralu, kad derybose kiekvienas bandys gauti sau palankesnį sprendimą“, – laidoje svarstė viceministrė.

Miglė Tuskienė
Miglė Tuskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Sėkmė būtų bent jau tai, kad būtų geresnis sutarimas, nei yra pradiniai pasiūlymai. Kaip žinote, Komisijos pasiūlymas mums sanglaudos lėšas numažina 24 procentais, vėliau suomių pasiūlymas dar stiprina mažinimą. Grįžimas atgal prie palankesnio pasiūlymo – tai būtų derybų sėkmė.“

„Žaidimai statistika“

E.Vilpišausko teigimu, šiuo metu yra pernelyg užsiimama statistiniais žaidimais, tačiau pamirštama esmė.

„Jis mažės (biudžetas) ir mes tai žinojome stodami į Europos Sąjungą. Mažės 1–2 milijardais, bet kaip ir buvo sakyta, Lietuva gaus 2-3 daugiau negu ji pati įmoka į biudžetą. Bet aš irgi tai kaip sėkmės rodiklį labai atsargiai naudočiau, nes tai reiškia, kad kai mes jau pasieksime tokį ekonominio išsivystymo lygį, kai tapsim tokie turtingi kaip Austrija, Švedija, o aš manau, kad mes siekiame to, ar tada manysime, kad mūsų narystė ES yra nesėkminga?

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Manau ir tikiuosi, kad ne. Aš labai atsargiai žiūrėčiau į tokius vertinimus ir, kaip sakiau, mano nuomone, svarbiausia yra neužsiimti statistiniais žaidimais, bet galvoti, kas yra Lietuvos interesas panaudojant ir mokesčių mokėtojų pinigus, ir kitų Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojų pinigus. Man atrodo, kad dabar tiesiog per daug susitelkta į žaidimą statistiką“, – tikino politologas.

Dar yra įmanomas susitarimas, bet labai menkai tikėtina, kad tai įvyks šiandien. Per didelis atotrūkis tarp skirtingų šalių reikalavimų ir pageidavimų, atskirų šalių grupių, dažniausiai kalbant apie tuos grynuosius mokėtojus ir gavėjus.
R.Vilpišauskas

Tiesa, laidoje viceministrė norėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija vis tik yra stipri. „Mūsų komanda tikrai yra stipri ir esame pajėgūs tose derybose tinkamai atstovauti Lietuvą.“

Kovoje – pernelyg skirtingi interesai

R.Vilpišausko teigimu, šiandien susitarimas mažai tikėtinas, nes šalys turi pernelyg skirtingus interesus.

„Dar yra įmanomas susitarimas, bet labai menkai tikėtina, kad tai įvyks šiandien. Per didelis atotrūkis tarp skirtingų šalių reikalavimų ir pageidavimų, atskirų šalių grupių, dažniausiai kalbant apie tuos grynuosius mokėtojus ir gavėjus, bet yra ir daugiau įvairių skričių. Pavyzdžiui, Prancūzijai yra labai svarbu išlaikyti kuo didesnį finansavimą žemės ūkiui, Vokietijai, Švedijai Austrijai svarbu išlaikyti tuos atskaitymus, tiksliau dalį jų įmokų grąžinimą atgal į biudžetą, Lietuva ir kitos šalys labai rūpinasi sanglaudos lėšomis. Kol kas iš to, ką sako šalių vadovai, atrodo, kad atotrūkis yra gana didelis“, – tikino R.Vilpišauskas.

„Garantuoju, kad kiekvienos šalies vadovas, išėjęs kalbėti su žiniasklaida, pasakys, kad laimėjo“, – pridūrė pašnekovas.

Labiausiai tikėtinas scenarijus ir dovanėlė Lietuvai

„Delfi“ laidoje telefonu BNS žurnalistas Vaidotas Beniušis papasakojo apie labiausiai tikėtiną scenarijų.

Akivaizdu, kad paskutinę naktį visą laiką deryboms pirmininkaujantis asmuo dar būna pasilikęs užantyje dovanėlių, tų dovanėlių neabejotinai kažkiek gaus ir Lietuva.
V.Beniušis

„Pats realiausias scenarijus, kad vis tik prezidentas grįš šiandien be susitarimo, galbūt grįš net iki to laiko, kai prasidės rungtynės tarp Lietuvos ir Belgijos – tokios naujausios žinios, kurias girdime iš diplomatų. Vadovai artimiausiu metu turėtų sugrįžti prie derybų stalo antram deryvų raundui, tačiau beveik niekas neturi vilties, kad įvyktų persilaužimas, o priežastis yra ta, kad keturios valstybės, pasivadinusios „taupiuoju ketvertu“ (Austrija, Švedija, Suomija, Nyderlandai), griežtai reikalauja sumažinti bendrąjį biudžetą dar 70 milijardų eurų nuo pasiūlyto lygio. Panašu, kad jos nenusiteikusios atsitraukti“, – tikino jis.

Eurai
Eurai
© Shutterstock

Pasiteiravus, kas Lietuvai būtų didžiausia sėkmė derybose, žurnalistas įvardijo spartnesnį tiesioginių išmokų vystymasi.

„Po kiekvienų tokių derybų valstybių ar vyriausybių vadovai skelbia, kad jie laimėjo, kad kažką išsikovojo. Akivaizdu, kad paskutinę naktį visą laiką deryboms pirmininkaujantis asmuo dar būna pasilikęs užantyje dovanėlių, tų dovanėlių neabejotinai kažkiek gaus ir Lietuva. Labiausiai šiuo metu yra akcentuojama ūkininkų, žemdirbių situacija. Jeigu sanglaudos finansavime jau yra numatytas šioks toks padidėjimas, lyginant su EK pasiūlymu, tai dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams – greičiausiai tai yra ta sritis, kur prioritetu turėtų įvardyti Lietuvos delegaciją. Jeigu ten pavyktų pasiekti tiesioginių išmokų spartesnį vystymasi, ko gero, tai būtų pristatoma kaip reikšmingas laimėjimas“, – laidoje sakė žurnalistas.

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

„Delfi“ primena, kad derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai negrįžo prie detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.2500

Mylimą veiklą dėl karantino nutraukiantis verslininkas neslepia nuoskaudos: 25 metų įdirbį sudraskė į gabalus (272)

Nors Vyriausybė ir atveria duris kai kuriems verslams, dalis iš jų veiklos taip ir nepradės....

Buvęs VRM autoūkis parduotas už 1,6 mln. eurų (2)

Buvusio Vidaus reikalų ministerijos ( VRM ) autoūkio teritorija Vilniuje, šalia kelio...

Per karantiną prigijo naujas prekybos formatas: per 4 valandas – keli šimtai pardavimų (67)

Per karantiną uždarius fizines parduotuves, nedidelės drabužiais prekiaujančios įmonės rado...

„SBA Urban“ penkerių metų planas: 400 mln. eurų investicijos ir globali plėtra (3)

SBA Grupės valdoma nekilnojamojo turto ( NT ) plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „...

Skuodis: Lietuvos paštas situaciją dėl siuntų skirstymo stabilizavo, bet visų lūkesčiai dar nėra patenkinti (11)

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuvos paštas stabilizavo padėtį, skirstant...

Top naujienos

Gudlevičienė: svarstoma, kad vaikas, atvežęs pagyvenusius tėvus skiepytis, irgi gautų skiepą (16)

Svarstoma, kad vaikas, atvežęs pagyvenusius tėvus skiepytis, irgi gautų skiepą, sakė premjerės...

Vyriausybės siūlymas vėlinti antrojo skiepo laiką kelia audras: medicinoje taip nedaroma (170)

Naujas Vyriausybės siūlymas dėl skiepijimo vėl sukėlė audrą: ir ginčų, ir pašaipų....

„Johnson & Johnson“ norėjo prašyti konkurentų padėti tirti krešulių atvejus, bet sulaukė netikėtos reakcijos

Paaiškėjo, kad „Johnson & Johnson“ kreipėsi pagalbos į tris kitus vakcinos nuo...

Pakeliui į pajūrį rastas šuo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: kartais jau neužtenka jėgų tą išgyventi (48)

Tautmilės prieglaudos gyventojai mus pasitinka vos atvykus į gyvūnų prieglobstį netoli...

Lietuviai darbų dairosi užsienyje: už tą patį darbą gauna dvigubai daugiau nei Lietuvoje (550)

Paprastai sezoninių darbuotojų Lietuvoje pradedama ieškoti prasidėjus pavasariui. Tačiau...

Praėjusią parą nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių (239)

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kremliaus tikslas – gegužės 9-osios paradas Kijeve? (394)

Pandemija ir didelis karas – jie visada būdavo greta. O šiomis dienomis pasiruošimas tokiam...

Anglijoje narkotikų pinigus plovusi lietuvė privalės sumokėti nemenką sumą (15)

Anglijos Organizuoto nusikalstamumo pareigūnams dar prieš kelerius metus pavyko sulaikyti 44-erių...

Transliacija / įVARtis. Pirmoji Lietuvos lyderių akistata, pusfinaliai Europoje ir Irano įstatymai

Savaitinė futbolo apžvalga „įVARtis“. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Vita Daukstė-Goba | D+

Ekspertai viską aiškiai sudėliojo: kaip teisingai pasirinkti šiltnamio vietą ir dydį?

Prižiūrėtas šiltnamis gali tapti tikru sodininko pasididžiavimu arba centriniu elementu žemės...