Savą verslą A. Miničius pasakojo norėjęs turėti dar mokykloje. „Visada buvo mintis, kad reikia kurti verslą. Vidurinėje mokykloje visuomet buvo įvairiausių idėjų ir visokių darbų: ir pas senelius, ir fabrike, ir skerdykloje - ko tik nebuvo. Visur buvo tos veiklos ir niekada nesinorėjo kiekvieną rytą anksti keltis, eiti į darbą, sėdėti darbe ir vakare eiti namo penkias dienas per savaitę. Norėjosi dirbti tiek, kiek noriu“, - sakė jis. Savo tikslą vyriškis pasiekė. Šiuo metu A. Miničius prisideda prie trijų verslų plėtojimo: Lietuvoje kuria lojalumo kortelių sistemą restoranams, padeda draugei užsiimti natūralios kosmetikos gamyba ir toliau tęsia baldų gamybos verslą Didžiojoje Britanijoje.

Kol pirmasis lietuvio verslas užsienyje veikia sėkmingai, jis mokosi, kaip reikia įkurti verslą Lietuvoje ir taikosi prie čia galiojančių taisyklių bei požiūrio. Jis, A. Miničiaus teigimu, čia kitoks nei Didžiojoje Britanijoje, tad norint sėkmingai užsiimti nauja veikla tenka ne tik suprasti įstatymų veikimo subtilybes, bet ir perprasti čia gyvenančių žmonių savybes.

Sėkmingas verslas – nuo lentpjūvės

Į Didžiąją Britaniją A. Miničius sakė išvykęs norėdamas pailsėti nuo mokslų. „Po mokyklos aš iškart išvažiavau studijuoti į Rygos ekonomikos mokyklą. Pirmuosius metus teko daug mokytis, tad man reikėjo poilsio ir sugalvojau, kad pasiimsiu akademines atostogas ir kažkur išvažiuosiu, kažką nuveiksiu ir tuomet grįšiu studijuoti toliau. Didžioji Britanija buvo natūralus pasirinkimas, nes ten kelis metus buvo gyvenęs ir dirbęs mano brolis, turiu ten giminių. Važiavau ten ne todėl, kad užsidirbčiau ar gyvenčiau - tikrai planavau toliau grįžti ir mokytis“, - pasakojo jis.

Nors šiuo metu bene prieš dešimtmetį pradėtas baldų gamybos ir prekybos verslas sėkmingai veikia, A. Miničius pasakojo, jog pradžia nebuvo lengva. „Sritis atsirado natūraliai - brolis turėjo lentpjūvę ir galvojome, kad pabandysime prekiauti mediena. Tiesiog nuvažiavau, pabandžiau pardavinėti ir pamatėme, kad Anglijoje yra tokia įmonė, kuri perka daug statybinės medžiagos iš Lietuvos ir mes kažko labai konkurencingo ir ypatingo negalėjome pasiūlyti“, - pasakojo jis.

Tuomet jie ir sugalvojo, ką reikėtų keisti, kad veikla būtų sėkminga. „Konkurencingos medienos kainos mes pasiūlyti negalėjome arba reikėjo labai daug investicijų, kurių mes neturėjome. - pasakojo jis. - Po truputį atsivežėme baldų: žmonės juos apžiūrinėjo, sakė, kad gražūs, bet nori kiek kitokių, prašė pagaminti vieną ar kitą. Po truputį pradėjome gaminti nestandartinius baldus, kitokius nei žmonės galėjo įsigyti parduotuvėje. Pardavėme tai, ką turėjome, o pagal užsakymą gaminome pakankamai gerai – tokių įmonių Anglijoje, kurios galėjo daryti tai, ką darėme mes už tokią kainą, buvo labai mažai“.

A. Miničius juokavo, kad Anglijoje daug nestandartinių sienų, tad jų gaminamų baldų žmonėms reikėjo, o tai padėjo ne tik sėkmingai prekiauti toliau, bet ir Lietuvoje įsteigti fabriką ir pradėti masinę gamybą. Šiuo metu įmonės pardavimo apyvarta siekia apie 45 mln. litų.

Trukdė ne tautybė, o amžius

Andrius Miničius
Lietuvis pasakojo, kad plėtoti verslą Didžiojoje Britanijoje kliudė ne įstatymai ar neigiamas požiūris į užsieniečius, bet jaunas amžius: „Iš tikrųjų, tai, kad aš iš Lietuvos, neigiamos reakcijos nekėlė. Aš atvykau dar 2003 m., prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, tad dar nebuvo tiek daug lietuvių ir lenkų, kitų naujų Europos Sąjungos narių piliečių, kol kas nebuvo suformuotas neigiamas požiūris. Visi reagavo pakankamai teigiamai, galbūt tik visiems labiau šypseną kėlė, tai, kad pas juos atvažiavo devyniolikos metų vaikas. Prieš keletą dienų buvau parodoje Anglijoje ir sutikau vieną klientą, kuris pirmą kartą nupirko iš mūsų baldų - jis prisiminė mane ir sakė, kad pamena, kai prieš devynis metus įėjau į jo parduotuvę. „Aš galvojau, ar tu juokauji, ar tu iš tikrųjų planuoji kažką daryti“, - sakė jis. Tikriausiai šypseną kėlė labiau ne faktas, kad buvau lietuvis, o tai, kad labai jaunas vaikas bando rimtu verslu užsiiminėti. Visi partneriai iš klientų visada buvo du tris kartus vyresni negu aš“.

Sunku lietuviui buvo ir todėl, kad pažįstamų verslininkų Didžiojoje Britanijoje jis neturėjo. „Atvažiavęs į Angliją neturėjau nei vieno pažįstamo brito: negali per pažįstamus, per pažintis susirasti kažkokių kontaktų ir užmegzti ryšių, viskas turėjo būti daroma nuo nulio ir labai labai lėtai“, - kalbėjo jis.

Tuo metu kiti sunkumai – kalbos barjeras ar nepažįstami įstatymai – didelių sunkumų nekėlė. „Turėjo praeiti keletas mėnesių, kol persilaužiau, bet daug metų iki tol mokiausi anglų kalbą, kalbėjau angliškai, peržengiau kalbos barjerą ir problemų nelabai buvo. Dėl visų įstatymų - kaip bet kurioje kitoje šalyje. Neturėjau jokio pagrindo su kuo lyginti, buvo taip, kaip buvo, priėmiau kaip yra“, - sakė jis.

Jo teigimu, iš esmės Didžiojoje Britanijoje verslą pradėti nėra sudėtinga – sąlygos steigti mažas įmones geros. Tiesa, norint sėkmingai įkurti verslą, dirbti jam teko taip pat daug, kaip ir kitur. „Darbo buvo daug, dirbau septynias dienas per savaitę, keletą metų, visiškai be poilsio“, - prisiminė jis.

A. Miničius sakė, jog į pačius versle besisukančius lietuvius požiūris, kitaip nei daugelis galvoja, – tik teigiamas. „Kalbu apskritai - mano srityje lietuvių nėra labai daug, tik keletas įmonių, su kuriomis mes bendradarbiaujame ir tuo pačiu konkuruojame. Jų labai nedaug, bet visos įmonės turi gerą vardą ir kokybės, ir aptarnavimo klausimu. Kai pasakai, kad esi iš Lietuvos, tai tikrai yra pliusas“, - sakė jis. Lietuvio manymu, tautiečiai išsiskiria savo kruopštumu ir darbštumu.

„Visada lietuviai, kurie važiavo, dažniausiai buvo geri darbuotojai, geri staliai. - sakė jis. - Tie, kurie kažką mokėsi atvažiavę, dauguma jų, buvo geri, energingi ir kruopštūs darbuotojai, kurie tikrai nesugadino lietuvio vardo“.

Lietuvoje kurti verslą trukdo biurokratija

Vis dėlto, išsiilgęs artimųjų ir draugų, A. Miničius nusprendė grįžti čia. Nors Didžiojoje Britanijoje jis vis dar praleidžia maždaug savaitę per mėnesį, naują veiklą rado ir čia – ėmėsi kurti lojalumo kortelių restoranams sistemą. Galėdamas palyginti sunkumus, su kuriais tenka susidurti steigiant verslą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, jis sako, jog gimtinėje jam nėra paprasčiau.

„Galbūt jei neturėčiau viso žinių bagažo ir suvokimo, kaip tai reikia daryti Anglijoje, ir čia pradėčiau nuo nulio, kaip pradėjau ten, viskas būtų pakankamai paprasta, priimčiau viską taip, kaip yra. - sakė jis. - Dabar žinau, kaip tai daroma Anglijoje, o kai bandai taip daryti Lietuvoje, pamatai, kiek čia taisyklių, ypatingai daug biurokratijos, popierizmo, daug daugiau visko reikia padaryti raštu, su antspaudais. Negali visko padaryti telefonu ar elektroniniu paštu, daug energijos tenka pačiam verslo kūrimui“, - sakė jis.

Lietuvoje jis susidūrė ir su tuo, kad čia žmonės atsargesni, labai bijo būti apgauti. „Žmonės tikrai atrodo laimingesni, viską labiau priima ir pozityviau vertina Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje žmonės labiau nepatiklūs, yra šiek tiek negatyvumo. Taip pat ir baldų rinkoje - galvojama, kad norima kažką apgauti, nuskriausti. Žiūrint į žmones, į klientus ten ir čia, Lietuvoje žmonės kiek mažiau pozityvūs, šiek tiek daugiau energijos reikia skirti jų aptarnavimui, įtikinimui, ryšio užmezgimui. Ten daug lengviau gali rasti bendrą kalbą, pradėti pokalbį, pasišnekėti apie tą patį orą ar gyvenimą“, - kalbėjo jis.

A. Miničiaus manymu lietuviai turėtų labiau pamilti veiklą, kuria užsiima. „Tai vis tiek yra veikla, kuri tau turi nešti malonumą, tu ją turi daryti tam, kad tau būtų malonu ir galėtum didžiąją laiko dalį praleisti dirbdamas. Tai turi kelti malonumą, kaip ir bet kokia kita veikla, atliekama laisvalaikiu. Jaučiama, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje į darbą žiūri kaip į prievolę ir ne visada yra patenkinti, galvoja, kad juos kažkas nori nuskriausti, užsidirbti, kažką padaryti“, - kalbėjo vyriškis.

Vis dėlto, Lietuvoje – mažiau lengvai pažadus dalijančių žmonių. „Lietuviai praktiškesni, ir jei pasakė, tai padarė, jeigu prižadėjo, tai nepamiršo. Britai daug kartų tau gali pasakyti ir prižadėti, ir dar dešimt kartų reikės pataisyti ir pakartoti, kad nepamirštų. O Lietuvoje viskas vyksta daug greičiau“, - sakė A. Miničius.

Partneriai bijo būti apgauti

Jo verslo idėja – siūlyti lojalumo kortelę „Gurmano kortelė“, kurios pagalba galima gauti nemokamų pasiūlymų įvairiuose restoranuose. Jis tikisi, kad sutaupytas lėšas vartotojai skirtų užkandžiams ar gėrimams tame pačiame restorane. Vis tik, kuriant verslą A. Miničiui tenka susidurti ir su galimų verslo partnerių nepasitikėjimu.

„Galbūt mums ne taip lengvai sekasi su didžiąja dauguma restoranų, kurie nenori suprasti tos idėjos, galvoja, kad mes bandome kažkokiu būdu juos apgauti, pasipelnyti iš jų, kad jie dalintų nemokamus patiekalus. Daug vadovų netiki Lietuvos vartotojais, mano, kad jis ateis, gaus nemokamą patiekalą ir išleis tuos pinigus, tvirta nuomonė, kad jeigu toks pasiūlymas bus restorane, tai žmonės ateis, nusipirks du pagrindinius patiekalus, už vieną sumokės, kitą gaus nemokamai ir daugiau nė stiklinės vandens nenusipirks. Tas nepasitikėjimas, ta baimė, kad jie tiesiog atiduos vieną patiekalą nemokamai, o žmonės niekam kitam pinigų neišleis, labiausiai baugina tuos restoranų vadovus, kurie dar neprisijungė“, - pasakojo jis.

Pats verslininkas savo idėja tiki ir netgi planuoja ją plėsti kitose šalyse. A. Miničiaus manymu, Lietuvoje žmonės ne namuose valgyti mėgsta. „Noras yra, reikia tik sukurti galimybę dažniau lankytis ir tiems žmonėms, kurie nori, bet nesilanko, įrodyti, kad ta galimybė yra ir kad ta kaina gali būti patraukli, o su šiuo pasiūlymu - apsimoka. Aš nemanau, kad bėdų yra iš vartotojo kultūros pusės, kad būtų sudėtinga sukurti vartotojų srautą, skatinti žmones valgyti dažniau ir daugiau. Problema yra įtikinti restoranus, kad tie žmonės eis“, - kalbėjo jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (144)