Dauguma ūkyje dirbančiųjų – atvykėliai.
Pavyzdžiui, administratorė Aistė Lukočiūtė – lietuvė, „Poskitt Carrots“ dirbanti jau aštuonerius metus. Dauguma jos kolegų taip pat atvykėliai iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Jų viršininkas Guy Poskittas sako, kad emigrantai neabejotinai yra viena iš bendrovės „Poskitt Carrots“ sėkmės priežasčių, rašo marketplace.org.
„Taip, turime šaunių vietinių darbuotojų, tačiau jų paprasčiausiai per mažai. Be emigrantų mes paprasčiausiai pražūtume. Jie patikimi ir lojalūs, o svarbiausia – labai darbštūs. Kodėl administratore pasirinkome lietuvę? Nes negalėjome rasti vietinės merginos, kuri nepabijotų darbą pradėti pusę aštuonių ryto“, – žurnalistams pasakoja bendrovės vadovas.
Kaip ten bebūtų, G. Poskittas šiuo metu turi rimtų problemų – darbo jėgos iš užsienio ėmė stigti. Po „Brexit“ balsavimo norinčiųjų pas jį dirbti skaičius sumenko, ir tam yra dvi priežastys.
Vieni potencialūs migrantai balsavimą interpretuoja kaip balsavimą prieš imigraciją ir nusprendė, kad jų Didžiojoje Britanijoje niekam nereikia.
Be to, potencialius atvykėlius šiuo metu atbaido ir nusilpęs svaras – juk žmonės atvažiuoja dėl pinigų.
Tačiau britų žemės ūkio įmonės rado, kuo pakeisti darbuotojų rankas.
Darbo jėgos stygių „Poskitt Carrots“ kompensuoja technologija. Bendrovės šeimininkas ką tik investavo 2,8 mln. dolerių į automatinę morkų rūšiavimo mašiną, kuri per valandą perrenka 20 tūkst. morkų arba paprasčiausiai atlieka 22 žmonių darbą.
„Norėdami išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, turėsime dar labiau automatizuoti procesą. Baiminamės, kad, įgyvendinus „Brexit“ ir pasibaigus laisvam ES piliečių judėjimui į Didžiąją Britaniją, mums ims trūkti darbuotojų“, – nuogąstauja bendrovės vadovas.
Yra verslų, kuriems tokia nerami situacija naudinga. Pavyzdžiui, „Garford‘s Farm Machinery“ gamina automatinę įrangą žemės ūkiams.
Vienas iš jos gaminių – „Robo Crop“, kuriame įdiegtos vaizdo kameros ir kompiuteriai. Ši mašina skirta ravėjimui. Philipas Garfordas tvirtina, kad šis prietaisas gali pakeisti 30 ūkio darbuotojų, tad po „Brexit“ jis tikisi išaugusios paklausos.
„Ūkininkai jau dabar duoda suprasti mąstantys apie ateitį, galvojantys, kaip reiks dirbti, netekus atvykėlių darbo jėgos“, – sako Ph. Garfordas.
Kiekvienais metais į Didžiąją Britaniją atvyksta daugiau nei 190 tūkst. imigrantų. Jeigu po „Brexit“ dauguma jų atsisakytų minties dirbti Didžiojoje Britanijoje, daug bendrovių būtų priverstos automatizuoti savo veiklą.
Atsiranda ir ekonomikos specialistų, kurie tvirtina, kad tokie pokyčiai bus naudingi.
Matthew Whittakeris iš „Resolution Foundation“ ekspertų grupės sako, kad tokie pokyčiai padidintų šalies gamybos apimtis ir išspręstų kone amžiną menko produktyvumo problemą.
„Žvelgiant išskirtinai iš ekonominės perspektyvos, jeigu mums pavyks padidinti produktyvumą, tai galima teigti, kad „Brexit“ atneš teigiamų pokyčių“, – konstatuoja M. Whittakeris.
Skirtingai nuo „Poskitt‘s Carrot“ ir kitų žemės ūkio bendrovių, kai kurie verslai itin priklausomi nuo imigrantų daro jėgos, pavyzdžiui, viešbučiai ir įvairias paslaugas teikiančios bendrovės, kurių veiklos automatizuoti praktiškai neįmanoma.
