Migracijos stebėsenos ir tyrimų organizacija „Migration Watch UK“ skelbia, kad norint išlaikyti dabartinį įdarbinti tinkamų piliečių skaičių, imigracijos iš minėtojo regiono tęsti nebūtina, rašo money.aol.co.uk.
Prognozės apie po „Brexit“ įsigaliosiantį darbininkų iš Europos Sąjungos šalių atvykimo kontrolės mechanizmą sukėlė šiokį tokį nerimą dėl galimo darbo jėgos stygiaus.
Tačiau atlikti tyrimai įrodė, kad darbo jėgos kiekis išlieka stabilus.
Dažniausiai iš dešimties Rytų Europos šalių – Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Bulgarijos – atvykstančių migrantų skaičius, pasirodo, ne mažėja, o didėja.
„Darant prielaidą, kad iš Europos Sąjungos atvykusių piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje iki to momento, kai ji paliks Europos Sąjungą, teisės nepakis, nėra jokio ypatingo poreikio užtikrinti nenutrūkstamą atvykėlių srautą, kad būtų galima papildyti retėjančias darbo jėgos iš Rytų Europos gretas: paaiškėjo, kad anksčiau atvykusieji šio regiono gyventojai nėra linkę išvykti iš Jungtinės Karalystės, todėl nuolatinio papildymo poreikio nėra“, – rašoma „Migration Watch UK“ ekspertų pateiktoje ataskaitoje.
Tyrimų organizacija pritarė žemos kvalifikacijos darbuotojų migracijos apribojimui ir nurodė, kad grynosios migracijos iš Europos Sąjungos mastą galima sumažinti iki maždaug 100 tūkst. asmenų per metus.
Grynosios migracijos iš Europos ir kitų pasaulio kraštų mastas buvo pakilęs iki rekordinių aukštumų. Atvykusiųjų į šalį buvo suskaičiuota trečdalis milijono. Tai daug daugiau nei tikslinis vyriausybės rodiklis – 100 tūkstančių.
„Darbdaviai nepatirs drastiško darbuotojų iš Europos Sąjungos poreikio“, – sakė organizacijos vicepirmininkas Alpas Mehmetas.
„Per dešimt pastarųjų metų šalies nepaliko labai daug iš Rytų Europos atvykusių žemos kvalifikacijos darbuotojų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tolesnis didelio skaičiaus migrantų atvykimas yra būtinas, norint išlaikyti dabartinį samdomų darbuotojų skaičių. Sustabdžius šių asmenų migraciją, grynąją migraciją galėtų pavykti priartinti prie pageidaujamo 100 tūkst. asmenų per metus rodiklio. Tai būtų pakankamai didelis vyriausybės žingsnis pirmyn, siekiant sumažinti migraciją“, – paaiškino vicepirmininkas.
Analitikai prognozuoja, kad labiausiai po „Brexit“ įgyvendinti politikos pokyčiai, susiję su migrantų srautų iš Europos Sąjungos mažinimu, turėtų paliesti statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, socialinės rūpybos ir vaisių rinkimo sektorius.
Vyriausybė tikisi, kad pavyks pristatyti laisvo judėjimo taisykles apibrėžiančią strategiją, bet ministrai apie būsimą schemą kol kas nekalba.
Praeitą mėnesį vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd užsiminė, kad gali būti svarstoma apie priemones, leisiančias sumažinti darbo ieškančių migrantų iš Europos Sąjungos skaičių.
Duomenys rodo, kad per metus iki pernai birželio į Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos atvyko 82 tūkst. darbo ieškančių migrantų.
Vyriausybės parengtoje „Brexit“ baltojoje knygoje nurodoma, kad pritaikius naują schemą daugiau dėmesio bus kreipiama į konkrečių įgūdžių turinčių asmenų poreikį, be to, procesas turės būti vykdomas etapais, kad ir įmonės, ir individai galėtų tinkamai pasirengti būsimiems pokyčiams.
„Per referendumą balsavę rinkėjai aiškiai davė suprasti, kad nori, jog šalis atgautų teisę kontroliuoti imigracijos srautą, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė. – Ši vyriausybė turi pasirūpinti visapusiškai efektyvia imigracijos schema. Kai paliksime Europos Sąjungą, imigracijos taisykles turės diktuoti vyriausybė.“
