Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu situaciją Jungtinės Karalystės ekonomikoje pavyko suvaldyti.
Sumažėjo 3 proc.
Kol kas Lietuvos bankas skelbia tik pirmojo 2016 metų pusmečio duomenis apie emigrantų perlaidas. „Brexit“ referendumas įvyko birželio 23 dieną, tačiau J. Markauskas sakė, kad jo poveikis jau jaučiamas.
„Viena vertus, per pirmąjį šių metų pusmetį perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą sumažėjo nedaug – tik 1 proc. Kita vertus, nuo 2015 metų trečiojo ketvirčio augant nežinomybei dėl „Brexit“ referendumo perlaidos į Lietuvą kiekvieną ketvirtį palyginti su ką tik buvusiu nuolat mažėjo“, – dėstė jis.
Palyginus 2016 metų antrąjį ketvirtį su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo iš viso 16 proc. mažesnės.
Palyginimui, Jungtinės Karalystės svaras sterlingų per šį laikotarpį euro atžvilgiu nuvertėjo 9 proc.
„Taigi matant naujausias perlaidų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą tendencijas bei įvertinant tai, kad jau po „Brexit“ balsavimo svaro sterlingų valiutos kursas euro atžvilgiu papildomai nuvertėjo dar tiek pat, galima tikėtis reikšmingesnio perlaidų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą mažėjimo artimiausiu metu“, – prognozavo J. Markauskas.
Lietuvos banko duomenimis, asmeninės perlaidos iš užsienio į Lietuvą per pirmąjį šių metų pusmetį palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu sumažėjo 3 proc. – nuo 556,55 mln. eurų iki 539,44 mln. eurų.
J. Markauskas pastebėjo, kad sumažėjimą didžiąja dalimi lėmė mažėjusios perlaidos iš Rusijos – šių metų pirmąjį pusmetį pinigų pavedimai iš šios valstybės į Lietuvą buvo 29 proc. mažesni nei per pirmąją praėjusių metų pusę.
Skatina ekonomiką
G. Nausėda sakė, kad po „Brexit“ balsavimo Anglijos centrinis bankas taip pat nesėdėjo rankų sudėjęs ir iš karto ėmėsi žingsnių stimuliuodamas ekonomiką.
Rugpjūtį jis sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiškai žemo lygio – 0,25 proc. – ir paskelbė apie didelio masto ūkio stimuliavimo priemonių paketą.
„Pavyko sustabdyti svaro nuvertėjimą. Iš pradžių buvo pakankamai ryškus nukritimas, po to – tam tikra korekcija, netgi šioks toks atšokimas. Tai, matyt, bent jau šiuo metu rinkos patikėjo, kad kol kas gyventi galima ir Didžioji Britanija suvaldė situaciją būtent trumpuoju laikotarpiu“, – DELFI sakė G. Nausėda.
Tačiau ekonomistas pažymėjo, kad ilgesnio laikotarpio perspektyva yra labai neaiški ir šiandien rinka turbūt paprasčiausiai nesiima vertinti kas bus artimiausioje ateityje.
„Kadangi tai, kiek mes turime faktų – viso labo, jog kitų metų pradžioje prasidės derybos ir jos galimai baigsis gana greitai, kuo aš, švelniai tariant, šiek tiek abejoju“, – svarstė jis.
Reikšmingas šaltinis
G. Nausėda DELFI sakė, kad Didžiosios Britanijos perlaidos iš tikrųjų yra reikšmingas bendrų perlaidų elementas, bet toli gražu ne vienintelis.
„Taip pat reikia sutikti, kad svaro kursas mažina ekvivalentą eurais. Kaip ten bebūtų, vis tiek reikia tuos pinigus išsikeisti, norint juos panaudoti Lietuvoje, – kalbėjo jis. – Gali būti taip, kad tos lėšos, kurios pervedamos yra susietos su kokiais nors konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu ar komunaliniais mokesčiais, idant padėti juos mokėti vietoje esantiems giminaičiams.“
Ekonomistas aiškino, jog kuomet yra užduotas dydis, kurį reikia sukaupti eurais, tai tiesiog tenka pakloti didesnę svarų sterlingų sumą. Šitokie mokėjimai lemia tai, kad emigrantas privalo didesnę sumą išimti iš kišenės.
„Tačiau, jei mokėjimai nėra susieti su konkrečiais poreikiais – tiesiog finansinė parama artimiesiems, tai kaip buvo įprasta pervesti kažkiek šimtų svarų sterlingų, jeigu jie pervedami dabar, tiesiog reiškia mažesnį ekvivalentą eurais. Sunku be išsamesnių tyrimų įlįsti į šį namų ūkį ir pažiūrėti, kokiu tikslu tie pinigai yra pervedami“, – sakė G. Nausėda.
