Naująjį socialinį modelį nagrinėjančios Trišalės tarybos Darbo santykių komisija antradienį svarstė siūlymą išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams mokėti iš Garantinio fondo, kuris šiuo metu pasirūpina bankrutuojančių įmonių darbuotojais. 

Šiai idėjai pritaria tiek verslo, tiek profesinių sąjungų atstovai, tačiau jų norus vėsina minėtą fondą administruojanti Ūkio ministerija.

„Mes sakome, kad nereikia saugoti žmogaus darbo vietos, bet reikia saugoti žmogų. Visas šaršalas kilo dėl to, kad dabartiniame Darbo kodekse žmogus buvo labiau socialiai apsaugotas. Mes sakome, kad atleidimo naštą nuo darbdavio reikia perkelti į fondą. Mes galutinai nesutarėme, dar tariamės“, - DELFI sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Lietuvos maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad toks išeitinės išmokos mokėjimas būtų palankus abiem pusėms.

Gražina Gruzdienė
„Tai būtų geresnis variantas nei radikaliai sumažinti, su kuo mes tikrai nesutinkame. Pavyzdžiui, darbdavys mokėtų išmoką už vieną mėnesį, o visą likusią sumą už ilgalaikį stažą mokėtų Garantinis fondas. Tokiu atveju nenukentėtų abi pusės“, - DELFI komentavo ji.

Tačiau esą valstybė turėtų apsispręsti, kaip būtų su biudžetiniais darbuotojais, nes pritarus tokiam siūlymui padidėtų įmokos į šį fondą ir tai pareikalautų didesnių biudžeto išlaidų.

Naująjį Darbo kodekso projektą pateikusi mokslininkų darbo grupė siūlo drastiškai nurėžti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams: nepriklausomai nuo stažo jie galėtų tikėtis iki 1 mėnesio atlyginimo dydžio išmokos.

Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti iki 6 atlyginimų dydžio.

Šiuo metu į šį fondą darbdavių 0,2 proc. nuo darbo užmokesčio fondo sumokami pinigai naudojami tik bankrutavusių įmonių darbuotojų kompensacijoms. Pritarus minėtam siūlymui mokesčius reikėtų didinti.

Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento Nemokumo politikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Paškauskas laikosi nuomonės, kad Garantinis fondas tokioms išmokoms nėra skirtas.

„Garantinio fondo ištekliai yra riboti, numatytos darbdavių įmokos užtikrina tik dalinį nemokių darbdavių darbuotojų reikalavimų tenkinimą. Be to, pažymėtina, kad Garantinis fondas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į išmokėtas lėšas. Norint mokėti išeitinę kompensaciją darbuotojams, kurių darbo sutartys nutraukiamos dėl kitų nei įmonės nemokumas priežasčių, reikėtų atskiro fondo, taip pat naujų atitinkamo dydžio įmokų/mokesčių įvedimo“, - komentare DELFI tvirtino jis.

Pasal Ž. Paškausko, tokią poziciją Ūkio ministerijos atstovai buvo išsakę ir Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Darbo kodekso papildymo klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių.

Šių metų sausio 1 d. fonde buvo 11,585 mln. eurų.

DELFI primena, kad dar 2009 m., per patį ekonominės krizės įkarštį, bankrutavusių įmonių darbuotojai savo išmokų iš Garantinio fondo turėjo laukti dvejus metus. Tiesa, pinigų fonde buvo pakankamai, bet trūko paraiškas tikrinančių darbuotojų, todėl buvo susidariusi tokia absurdiška situacija.

Kas apsaugos sukauptus pinigus?

Audrius Bitinas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Audrius Bitinas DELFI sakė, kad pasiūlymas geras, tačiau labai svarbu sutarti, kaip toks fondas būtų valdomas.

„Panašūs fondai veikia įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje. Žinoma, reikia gilintis į konkrečius mechanizmus, bet mes kalbame apie principą. Toks fondas, kuris veiktų kaip draudimas, vertintinas pozityviai. Tačiau dar lieka neišspręsti klausimai, kokios būtų įmokos ir kaip jis veiktų, kaip būtų išmokamos išmokos“, - DELFI sakė jis.

Paklaustas, kaip bus apsaugoti dirbantieji, jeigu, pavyzdžiui, krizės metu nebeužtektų fonde sukauptų pinigų, pašnekovas sakė: „Tokiu atveju turi būti labai aiškiai numatyta, kada lėšos gali būti panaudojamos ir jos neturėtų būti naudojamos kitiems tikslams. Fondai visada yra vertinami gerai, tik klausimas, kaip jie administruojami ir kokio dydžio įmokos mokamos“

Jo nuomone, fondą nuo vienašališkų valstybės sprendimų apsaugotų sutarimas, kad jo liesti negalima be socialinių partnerių – profsąjungų ir verslo atstovų – pritarimo.

„Dėl to sutarti yra labai svarbu. „Sodros“ fondas dėl to ir nebuvo sukurtas, nes buvo manoma, kad jeigu būtų sukauptos nemažos lėšos, tai valstybė galėtų jas panaudoti. Kitose šalyse veikia tokie fondai, galbūt Lietuva išmoko ekonominės krizės pamokas“, - kalbėjo A. Bitinas.

Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį pateikusi mokslininkų grupė siūlo numatyti, kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (401)