„Kauno energija“ savo ūkiui modernizuoti šiemet išleido apie 10 mln. litų. „Ūkio modernizuoti skyrime trečdalį lėšų, patvirtintų mūsų investiciniame plane“, – sakė S.Matelionis.
Naudos nepajus
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šalies šilumos tiekimo įmonės jau baigia ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. 2007 m. bendros Lietuvos šilumininkų investicijos į šilumos ūkį sudarys virš 307 mln. litų – trečdaliu daugiau nei pernai.
„Šilumos tiekimo įmonės aktyviai tęsia Lietuvos šilumos tinklų renovacijos programą. Apmaudu, tačiau kryptingų investicijų į modernius šilumos tinklus naudos didžioji dauguma šilumos vartotojų nepajus“, – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pasak jo, pasenusių daugiabučių namų kokybė užkerta kelią ekonomiškam šilumos energijos vartojimui.
Prislėgs mokesčiai
LŠTA aiškina, kad mokesčiai už šilumos energiją priklauso nuo daugiabučio būklės. Jei namai nesandarūs, energijos šildymui sunaudojama daugiau, todėl ir mokesčiai už šilumą yra didesni.
„Drastiškai augant iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainoms, kiauros daugiabučių sienos šalies gyventojams kasmet kainuoja vis brangiau. Nesprendžiant šios problemos, senos statybos namų gyventojų pečius slegianti mokesčių našta tik augs“, – teigė V.Stasiūnas.
„Kauno energijos“ vadovas sakė, kad šį šildymo sezoną šiluma kauniečiams pabrangs 24 proc. Šiluma brangs ir daugelyje kitų šalies miestų, mat toliau brangsta gamtinės dujos, sudarančios didžiąją dalį šilumininkų sąnaudų. Štai Šiauliuose prognozuojama, kad šiluma brangs daugiau nei 25 proc. Dujų tiekėjai paskelbė, kad nuo sausio 1-osios net iki 40 proc. brangs dujos, taigi šis šilumos brangimas dar ne paskutinis.
Kaunas atsilieka
Senų, iki 1993 m. pastatytų daugiabučių Lietuvoje yra 45 tūkst. Jie pradėti atnaujinti tik pernai.
Kaip teigia specialistai, daugiabučius renovavę gyventojai sutaupo apie 50–60 proc. šilumos energijos, taigi ir pinigų.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, šiuo metu būsto modernizavimo programoje dalyvauja 418 namų visoje Lietuvoje. 168 namai jau yra atnaujinti, 40-tyje namų dar vyksta darbai, 210 daugiabučių yra paruošę investicinius projektus.
Pasak BUPA vadovo Valiaus Serbentos, iš didžiųjų šalies miestų daugiabučių modernizavimo programoje aktyviausiai dalyvauja Panevėžys, o labiausiai atsilieka Kaunas.
Iki 100 litų mėnesiui
V.Serbenta teigė, kad Lietuvoje sudarytos labai palankios sąlygos būstui atnaujinti – nuo šių metų valstybė finansuoja 50 proc. namų renovavimo išlaidų. Kai kurios savivaldybės dalį išlaidų kompensuoja papildomai, o likusius pinigus gyventojai gali skolintis iš bankų, nereikalaujančių paskolos draudimo, arba gali naudoti savo lėšas.
„Tiesa, daug gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, išsigąsta didelių sumų. Daugelis dar neįvertina, kad pusę išlaidų padengus valstybei, dalį savivaldybei, ta suma ne tokia jau didelė. Stipriai sumažėjusios šilumos sąnaudos atperka bankui mokamas palūkanas, o gyvenimo sąlygos skiriasi“, – kalbėjo V.Serbenta. Apskaičiuota, kad vidutinio daugiabučio namo bendrijai gavus pusę reikiamų lėšų iš valstybės, visapusiškas vidutinio dydžio daugiabučio remontas, pasiėmus kreditą iš banko dešimčiai metų, vienam butui per mėnesį kainuotų iki 100 litų.
