Dujų ataka
Astronomiškai didėjančios gamtinių dujų kainos privertė didinti elektros energijos tarifus.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas sakė, kad elektra dviem centais nuo metų pradžios pabrango, nes per porą metų nuo 2005-ųjų Rusijos Lietuvai parduodamų gamtinių dujų kaina šoktelėjo nuo 220 iki 550 litų už vieną tūkstantį kubinių metrų.
„Bendrovės, gaminančios elektrą iš gamtinių dujų, kartu su hidroelektrinėmis ir vėjo jėgainėmis, kurių pagaminta elektra yra dar brangesnė nei gaunama iš dujų, tiekia Lietuvai 20 procentų elektros energijos. Ignalinos atominė elektrinė - 70 procentų, dar 10 procentų nuperkama pigesnės elektros iš Rusijos“, - paaiškino V.Jankauskas.
V.Jankauskas įsitikinęs, kad šilumos tiekimo bendrovės - net ir tos, kurios gamina elektrą, šiemet dirbs nuostolingai, nes šildymo kainos buvo padidintos dar rudenį, o nuo sausio dar pabrango dujos.
„Manau, kad nuostolių neturės tik bendrovė „Vilniaus energija“, nes ji pradėjo naudoti šilumos gamybai miško atliekas“, - sakė komisijos pirmininkas.
Pabrango 14 procentų
Per dvejus metus elektra pabrango beveik 14 proc.
Prieš pastarąjį pabrangimą elektros kainos pakilo nuo 2005-ųjų sausio. Tuomet elektros energija buitiniams vartotojams pabrango nuo 29 centų iki 31 cento už vieną kilovatvalandę.
Nuo 2007-ųjų sausio elektros energija buitiniams vartotojams padidinta taip pat dviem centais ir kainuos 33 centus už kilovatvalandę. Gyventojai, naudojantys elektrines virykles, mokės po 29 centus už kilovatvalandę.
Pabrangus elektrai, vidutinis gyventojo mokestis už elektrą padidės nuo 38 iki 41 lito per mėnesį.
Komerciniams vartotojams elektra pabrangs vidutiniškai 1,7 cento be pridėtinės vertės mokesčio.
Gyventojai, mokantys pagal dviejų laiko zonų - dienos ir nakties - tarifus, mokės atitinkamai 38 ir 21 centą. Iki tol buvo 36 ir 19 centų. Vartotojai, turintys elektros virykles, - atitinkamai 32 ir 18 centų, buvo 30 ir 16 centų.
Gyventojams, gaunantiems elektrą iš vidutinės 6-110 kilovoltų įtampos elektros tinklų, vienanaris tarifas - 24 centai, dvinaris - atitinkamai 28 ir 15 centų.
Vis daugiau vandens
Pabrangus elektrai gali didėti ir vandens tarifai.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas sakė, kad bendrovės gamybos kaštuose devynis procentus sudaro elektros energija. Per vienerius metus „Klaipėdos vanduo“ sunaudoja 14 mln. 440 tūkst. kilovatvalandžių geriamam vandeniui paruošti ir nuotekoms valyti.
„Brango ne tik elektra, bet didėjo ir darbo užmokestis, matyt, brangs ir statybinės medžiagos, todėl didės bendrovės išlaidos. Apie milijoną litų kasmet mums kainuos tai, kad už savo lėšas įrengiame buitinius vandens skaitiklius. Suskaičiavę praėjusių metų rezultatus, galėsime pasakyti, kiek gali padidėti vandens bei nuotekų valymo tarifai“, - paaiškino generalinis direktorius.
Pasak jo, vienam kubiniam metrui geriamo vandens paruošti reikia 0,508 kilovatvalandės elektros energijos, o vienam kubiniam metrui nuotekų išvalyti - 0,388 kilovatvalandės.
„Tačiau nuotekoms valyti elektros panaudojame daugiau, nes į fekalinę kanalizaciją papuola dideli kiekiai lietaus vandens“, - sakė generalinis direktorius.
Anot L.Makūno, vandens kainos nereikės didinti, jei bus daugiau suvartojama vandens.
„Mums ypač daug naudos iš naujų pramonės įmonių, kurios sunaudoja didelius kiekius vandens. Galbūt mums atsipirks ir įrengti butuose vandens skaitikliai, nes įrengta apskaita parodė, jog daugiau vandens naudojama ir buičiai“, - tvirtino jis.
Klaipėdietiška elektra
Bendrovė „Klaipėdos energija“ per vienerius metus pagamina 22,5 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Iš jos 0,5 mln. kilovatvalandžių pagaminama bendrovės filiale Gargžduose.
„Bendrovei VST praėjusiais metais pardavėme 16,2 mln. kilovatvalandžių, likusį kiekį panaudojome savo reikmėms“, - teigė bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vytautas Petrulis.
Jis neatskleidė, už kokią kainą „Klaipėdos energija“ pardavė pagamintą elektrą bendrovei VST.
„Mus saisto komercinės paslaptys. Galiu pasakyti, tik tiek, kad mes parduodame elektrą žymiai mažesne kaina nei VST ją perparduoda vartotojams“, - tvirtino V.Petrulis.
Anot jo, vasarą „Klaipėdos energija“ elektros negamina, nes karštam vandeniui ruošti šilumą tiekia alternatyvūs energijos šaltiniai - pjuvenomis kūrenama katilinė bei geoterminė jėgainė.
Brangūs tinklai
V.Petrulį stebino elektros perpardavinėtojų kainų politika.
„Mes galime savo pagaminta elektra aprūpinti tik bendrovės padalinį Danės gatvėje, kur elektros energija yra gaminama. O kitiems filialams - Šilutės plente, Lypkiuose mes elektrą turime pirkti iš perpardavinėtojų. Jei bandytume pasinaudoti elektros perpardavinėtojų tinklais, kad Danės gatvėje mūsų pagaminta elektra nukeliautų į kitus padalinius, tai mums kainuotų žymiai brangiau nei pirkti elektros energiją iš VST, - paaiškino generalinio direktoriaus padėjėjas.
Anot jo, šilumos gamybos kaštuose elektra sudaro tik tris procentus išlaidų, todėl dėl naujų elektros kainų šiluma neturėtų brangti.
„Svarbiausia - kuro - gamtinių dujų kaina, kuri sudaro pusę gamybos išlaidų“, - sakė V.Petrulis.
Bijo konkurencijos
Didieji prekybos centrai laukia gamintojų verdikto, ar pastarieji didins produkcijos kainas dėl padidėjusių elektros kainų.
Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą - parduotuvių „Maxima“ - valdančios bendrovės „VP Market“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė sakė, kad bendrovė dėl padidėjusių elektros ar šilumos kainų savo parduotuvėse nesiruošia branginti prekių.
„Tačiau, jei gamintojai brangins produkciją, tai gali tekti prekes branginti ir prekybos centrams“, - teigė V.Jakubauskaitė.
Anot prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos, padidėjus elektros kainoms, gamintojai gali pabranginti savo produkciją.
„Tačiau didžiųjų prekybos tinklų bendrovių konkurencija turėtų neleisti brangti prekėms. Juk nė vienas nenorės pasirodyti blogesnis už savo konkurentus. Mes stengsimės nedidinti kainų, net jei tai padarys gamintojai. Tačiau norint konkrečiau kalbėti reikia žinoti, kiek ir kada gamintojai rengiasi branginti savo produkciją“, - paaiškino T.Vaišvila.
Blogas derlius
Brangs alus, bet ne dėl elektros, o dėl padidėjusių žaliavų kainų.
Anot bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ viešųjų ryšių vadovo Dainiaus Smailio, dėl prasto derliaus Europoje net 50 proc. pabrango salyklas, jau ne pirmus metus didėjo darbo užmokestis, transporto kaštai.
„Kol kas negalima pasakyti, nuo kada ir kiek šiemet brangs alus, nes dar verdame jį iš seno derliaus salyklo“, - sakė D.Smailys.
Jo teigimu, elektros sąnaudos alaus gamybai - nedidelės, todėl gėrimo kainai įtakos neturės.
Pabrango jautiena
Mėsos gamintojai produkciją brangins dėl didėjančių atlyginimų.
Pasak mėsos gaminių bendrovės „Vilkė“ direktoriaus Nerijaus Kuzmos, elektra gamybos kaštuose sudaro mažiau nei 0,5 proc. sąnaudų. „Todėl dėl elektros tarifų produkcija nebrangs. Tačiau mėsos kainas didins augantis darbo užmokestis. Praėjusiais metais algos didėjo 15 procentų, šiemet prognozuojama vėl tiek pat“, - teigė N.Kuzma.
Anot jo, pernai pabrango jautiena, nes ūkininkai padidino galvijų kainas.
N.Kuzma sakė, kad kainų augimą gali stabdyti konkurencija.
„Šiais laikais negalima didinti produkcijos kainų dėl visų padidėjusių gamybos sąnaudų - niekas nepirks gaminių“, - teigė direktorius.
Kepėjai lūkuriuoja
Duonos kepėjai laukia, kaip į elektros brangimą reaguos žaliavų tiekėjai.
Bendrovės „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis sakė, kad dar anksti kalbėti apie duonos kainas, reikia palaukti bent sausio pabaigos.
„Mes perkame žaliavų iš 50 gamintojų. Dar neaišku, kaip jie reaguos į elektros brangimą. Dėl dviem centais padidėjusių elektros energijos tarifų duona negalėtų brangti. Tačiau brangstanti elektra kelia kitų kainų bangas“, - paaiškino generalinis direktorius.
