aA
Pašalpos ne bedarbiams, bet dirbantiesiems. Tokią idėją Lietuvai verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė parsivežė net iš tolimojo Omano.
Jolanta Blažytė
© DELFI / Domantas Pipas

Tarp kitų drąsių verslininkės idėjų – iš esmės keisti neefektyvų profesinį mokymą ir depolitizuoti švietimo sistemą.

Iniciatyva idėja Lietuvai tęsiasi. Antrajame etape galima siūlyti idėjas miestams bei drąsias idėjas, kurias gal buvo nedrąsu pasiūlyti pirmajame etape.

Pašalpos ne bedarbiams, bet dirbantiesiems

Valstybė turėtų padėkoti dirbantiesiems ir juos skatinti pašalpomis. Tokią drąsią idėją siūlanti J. Blažytė neslepia ją parsivežusi iš Omano.

„Šioje šalyje nėra jokių pašalpų bedarbiams, bet valstybė moka 30 proc. priedus prie minimalaus atlyginimo. Vyriausybė tokiu būdu tarsi atsidėkoja darbuotojui už tai, kad jis neveltėdžiauja, nesėdi valstybei ant sprando, bet pats ieškosi darbo, įgyja žinias, nuvyksta į darbo vietą. Tokie priedai mokami tik šalies piliečiams, todėl jie įgyja konkurencinį pranašumą prieš imigrantus“, – sako ji.

Šioje šalyje nėra jokių pašalpų bedarbiams, bet valstybė moka 30 proc. priedus prie minimalaus atlyginimo. Vyriausybė tokiu būdu tarsi atsidėkoja darbuotojui už tai, kad jis neveltėdžiauja, nesėdi valstybei ant sprando, bet pats ieškosi darbo, įgyja žinias, nuvyksta į darbo vietą.
Jolanta Blažytė

Pritaikius tokį modelį Lietuvoje ir skyrus, pavyzdžiui, 100 eurų per mėnesį „pašalpą“ minimalų atlyginimą uždirbančiam darbuotojui, anot verslininkės, jis į rankas jau gautų ne apie 370, bet 470 eurų.

Tuomet sumažėtų statistinė pajamų nelygybė, o jei šis priedas būtų skiriamas tik privačiame sektoriuje dirbantiems darbuotojams, tai paskatintų darbuotojus migruoti iš viešojo sektoriaus į privatų.

„Mat šiuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų yra per daug, o privačiame – katastrofiškai trūksta“, – pažymi ji.

Be to, anot J. Blažytės, tai būtų konkreti pagalba smulkiam verslui ar laisvalaikiu padirbėti norintiems studentams, nemažai darbuotojų išlįstų iš šešėlio, nes „būtų suvilioti ne „lazda“, bet „meduoliu“, t. y. 100 eurų „pašalpa“.

Ji užbėga už akių pasipiktinimams, iš kur gauti tokią milžinišką sumą „pašalpoms“ dirbantiesiems ir iškart pateikia savo siūlymą: „Vienareikšmiškai – iš „užimtumo skatinimo“ eilutės, kuriai 2019 metais numatyta 139 mln. eurų.

Ir atsisakant dar vienos nereikalingos struktūros – Darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnybos), kuri pagal savo neefektyvaus darbo rodiklius yra tarsi profesinio rengimo centrų siamo dvynys. Vienintelė ir reikalinga Darbo biržos funkcija – mokėti pašalpas žmonėms, kurie tikrai neteko darbo ir tikrai to darbo ieško. Tačiau šią funkciją galėtų perimti savivaldybės. Tuo metu darbuotojų paieškos ir pasiūlos funkcijas kur kas geriau vykdo privačios įdarbinimo agentūros.“

Jolanta Blažytė
Jolanta Blažytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

J. Blažytė nesismulkina ir teigia, kad reikalingi kardinalūs sprendimai su amžinais bedarbiais.

„2014–2018 metais ilgalaikių bedarbių rėmimui buvo skirta 24 mln. eurų, nekvalifikuotų bedarbių mokymams 33,7 mln., t. y. po 2250 eurų kiekvienam, todėl, panašu, kad jeigu per tą laiką ir su tokiomis „milijoninėmis paramomis“ jie nesiintegravo į darbo rinką, tai ir nebesiintegruos.

Šiuo atveju gali būti du variantai: minimalių, bet pastovių, bazinių pajamų amžiniesiems bedarbiams mokėjimas, atsisakant milijoninių jų „aptarnavimo“ kaštų, arba nemokėti nei pašalpų, nei bazinių pajamų, jei šalyje yra laisvų darbo vietų nekvalifikuotai darbo jėgai.

Ir vienareikšmiškai „NE“ šimtamilijoninių lėšų skyrimui bedarbių mokymams. Nes profesinio bedarbių mokymo kursams jau išeikvota apie 400 mln. eurų, tačiau iš to nauda darbo rinkai beveik nulinė.
Jolanta Blažytė

Ir vienareikšmiškai „NE“ šimtamilijoninių lėšų skyrimui bedarbių mokymams. Nes profesinio bedarbių mokymo kursams jau išeikvota apie 400 mln. eurų, tačiau iš to nauda darbo rinkai beveik nulinė“, – tvirtai rėžia ji.

Kardinalus pasiūlymas: visiškai atsisakyti profesinio mokymo

J. Blažytė griežtai pasisako ir apie profesinį mokymą Lietuvoje.

„Profesinio mokymo sistemą, kurios finansavimui šiemet skirta 96,7 mln. eurų, galėčiau pavadinti pačia neefektyviausia visos švietimo sistemos dalimi, savo viduje turinčia dar daugiau problemų nei kaimo mokyklos.

Šiuo metu profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar suaugusiųjų mokymo centruose chaotiškai, be jokios strategijos vis dar kepamos specialybės, kurių jau po kelerių metų tiesiog nebereikės. Šie centrai garsėja „mirusiomis sielomis“ ir skandalingais lėšų švaistymais bei neskaidriais įsisavinimais“, – teigia ji.

Blažytė drąsią idėją Lietuvai parsivežė iš Omano: pašalpos ne bedarbiams, bet dirbantiesiems
© GRYNAS.lt

Verslininkė pateikia pavyzdį, kai iš „naujojo“ švietimui skirto ES pinigų milijardo net šeštoji dalis atiteko profesiniam mokymui. Anot jos, nors naujoji Vyriausybė jau parengė profesinio mokymo reformos planą, tačiau ES paramos skirstymo kriterijai liko kaip ankstesniųjų vyriausybių „kultūrinis paveldas“: „Todėl ES lėšų skirstymo planuose vėl matome tuos pačius liūdnai pagarsėjusius „mokymus“, „renginius“, „viešinimus“.

Matome, kad ir vėl 49 mln. eurų numatyta centrų plėtrai ir bendrabučių statybai, mat garsiojo ‚Anužienės“ bendrabučio ant Kuršių marių kranto, matyt, neužteko. Dar 20 mln. eurų skirta įstaigų „infrastruktūrai“, – vardina teigdama, kad profesinis mokymas šiuo metu lipa ant to paties grėblio, ant kurio prieš gerą dešimtmetį užlipo kaimo mokyklos.

„Tuo metu ekspertai visais balsais šaukė, kad nebereikia statyti tų kaimo mokyklų, nes jos liks tuščios. Taip ir atsitiko. Dabar situacija kartojasi. Profesinis mokymas, toks koks yra dabar, technologinės revoliucijos epochoje bus nebereikalingas, bet nepaisant to, vis dar planuojama plėsti jo infrastruktūrą“, – sako ji.

Tuo metu ekspertai visais balsais šaukė, kad nebereikia statyti tų kaimo mokyklų, nes jos liks tuščios. Taip ir atsitiko. Dabar situacija kartojasi. Profesinis mokymas, toks koks yra dabar, technologinės revoliucijos epochoje bus nebereikalingas, bet nepaisant to, vis dar planuojama plėsti jo infrastruktūrą.
Jolanta Blažytė

J. Blažytė atkreipia dėmesį ir į tai, kad patys darbdaviai ne kartą viešai deklaravo, jog tokia profesinio mokymo sistema darbo rinkai praktiškai jokios naudos nebeduoda ir verslas sau darbuotojus ugdosi pats efektyviau ir greičiau.

„Nors naujoji Vyriausybė, pasitelkusi verslininkus, jau pradėjo profesinio mokymo sistemos pertvarką, mano pasiūlymas būtų kardinalesnis: Lietuvoje profesinio mokymo atsisakyti visiškai ir steigti pameistrystės ir mentorystės institutą.

Vadinasi, darbuotojai butų ruošiami ir apmokomi tiesiog verslo įmonėse šalia geriausių specialistų ir šalia naujausių bei moderniausių technologijų. Valstybė mokytojams – meistrams ir mentoriams turėtų mokėti papildomą atlygį už tai, kad jie perduoda savo praktines žinias ir patirtį jaunimui.

Bet kokiu atveju valstybei tai kainuos gerokai pigiau, nei dabar kainuoja to profesinio mokymo „kolūkio“ išlaikymas“, – mano ji.

Likusias lėšas subsidijų pavidalu ji siūlytų panaudoti aukščiausio lygio kompetencijų centrų pritraukimui į Lietuvą.

Valstybė mokytojams – meistrams ir mentoriams turėtų mokėti papildomą atlygį už tai, kad jie perduoda savo praktines žinias ir patirtį jaunimui. Bet kokiu atveju valstybei tai kainuos gerokai pigiau, nei dabar kainuoja to profesinio mokymo „kolūkio“ išlaikymas.
Jolanta Blažytė

„Tai galėtų būti geriausių pasaulio universitetų ar koledžų filialai. Tai galėtų būti ir paslaugų centrai, tokie kaip „Barclays“, kurie Lietuvos studentams teiktų mentorystės ir kompetencijų perdavimo paslaugas.

Manau, kad lėšas valstybė, pirmiausia turėtų perorientuoti į aukščiausio lygio specialistų ruošimą, kurie bus reikalingi skaitmeninės epochos laikmečiui“, – sako verslininkė.

Depolitizuoti švietimo sistemą

J. Blažytė pripažįsta, kad idėją apie švietimo sistemos depolitizaciją jau yra pateikusi prieš metus, tačiau neseniai praūžusiame mokytojų streiko kontekste ji vėl itin aktuali.

Anot jos, šiuo metu švietimo sistema aptarnauja ne moksleivių, bet politikų interesus, todėl jokios pertvarkos sistemos viduje nepajudės ir jokie mokytojų apmokėjimo modeliai nebus geri, kad ir kaip būtų didinamas švietimo sistemos finansavimas.

Blažytė drąsią idėją Lietuvai parsivežė iš Omano: pašalpos ne bedarbiams, bet dirbantiesiems
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Neįmanoma sukurti vieno gero modelio ant supuvusių sistemos pamatų. Todėl, pirmiausia, reiktų centralizuoti švietimo sistemos valdymo funkcijas, perimant jas iš savivaldybių ir perduodant ministerijai. O švietimo reformą reiktų pradėti ne nuo mokytojų atlyginimų, bet nuo mokyklų tinklo optimizavimo.

Tačiau šiuo metu toks optimizavimas neįmanomas, nes savivaldybių politikams yra naudinga, kad kaimuose būtų kuo daugiau mokyklų, o jose – kuo daugiau etatų tiek mokytojų, tiek aptarnaujančio personalo, kuris savo skaičiumi dažnai nenusileidžia mokytojų skaičiui. Nes kiekvienas etatas – tai aukso balsas vietos rinkimuose“, – tvirtina ji.

Verslininkė savo žodžius iliustruoja pavyzdžiu: vieno rajono pagrindinėje mokykloje X, kurioje mokosi 70 mokinių, dirba 22 mokytojai ir specialistai, direktorius, jo pavaduotojas bei dar 21 aptarnaujančio personalo darbuotojas: 3 darbininkai, 4 valytojos, 3 kūrikai, 2 kiemsargiai, 2 rūbininkės, 2 vairuotojai, 2 virėjos, sekretorė, buhalterė ir kt., neskaičiuojant šios mokyklos eksploatacinių kaštų.

Tačiau šiuo metu toks optimizavimas neįmanomas, nes savivaldybių politikams yra naudinga, kad kaimuose būtų kuo daugiau mokyklų, o jose – kuo daugiau etatų tiek mokytojų, tiek aptarnaujančio personalo, kuris savo skaičiumi dažnai nenusileidžia mokytojų skaičiui. Nes kiekvienas etatas – tai aukso balsas vietos rinkimuose.
Jolanta Blažytė

„Kol mokyklų tinklas toks išsipūtęs, nėra jokių galimybių mažinti ir mokytojų skaičiaus, nors tas skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Nes būtent toks skaičius reikalingas to „išsipūtusio“ tinklo aptarnavimui.

O jeigu į švietimo reformą žiūrėtume plačiau, pirmiausia reiktų išsikelti švietimo sistemos tikslus ir numatyti, kokius vaikų gebėjimus norime ugdyti, o tik vėliau spręsti kiek, kokių ir su kokiais atlyginimais dirbančių mokytojų reikia“, – sako J. Blažytė.

Taip pat ji siūlo nepagailėti kelių milijonų eurų ir pasamdyti nepriklausomus ekspertus iš geriausių pasaulio konsultacinių kompanijų, kurie paruoštų mokyklų pertvarkos projektą, paremtą vadybine logika bei skaičiais.

„Tada ji būtų laisvas nuo visų politinių įtakų“, – sako verslininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tyrimas: milijonierių sparčiausiai daugės Nigerijoje, į dešimtuką patenka ir Lenkija bei Ukraina (1)

Nors ekonomikos galiūnės, kaip JAV, Kinija ir Japonija, turi daugiausia turtuolių, naujų...

„Amazon“ užplūdę Kinijos prekeiviai skatina susitelkti į konkurencinius pranašumus

Nuolatiniai pokyčiai, pasak „Amazon“ paskyrų administratoriaus, konsultanto Klaido Šiuipio,...

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis (33)

Naujasis valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuojančio Turto banko vadovas Mindaugas...

Estijos teismas pradėjo nagrinėti pirmąją su pinigų plovimu per „Danske“ susijusią bylą (1)

Estijos Harju apskrities teismas pradėjo nagrinėti pirmąją su pinigų plovimu per „Danske...

Keičiamas duomenų pateikimas prekiaujant maistu nuotoliniu būdu

Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą prekybos sektoriuje, ministrų kabinetas...

Top naujienos

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: po tokio posūkio daug lietuvių rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą (81)

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su...

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (24)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

Gyvai / Vanagas Dakare stebina greičiu, finišą pasiekė Gelažninkas atnaujinta 18.36 val. (221)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (191)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (31)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Augant nerimui dėl „Brexit“, Lietuvos emigrantams siunčiama skubi žinia papildyta (276)

Augant nerimui dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES),...

Didžiausia vandens paukščių žiemavietė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse: šiemet užfiksuotas rekordas

Praėjusį savaitgalį (sausio 12 – 13 dienomis) Kaune Lietuvos ornitologų draugijos nariai...

Macaulay Culkinas pagaliau prabilo apie savo mįslingą draugystę su Michaelu Jacksonu

Nors po Michaelo Jacksono mirties praėjo dešimt metų, jo santykiai su vaikais vis dar po...

Landsbergis perspėjo Karbauskį: mūsų laukia katastrofa (863)

Besibaigiant Seimo rudens sesijai ir prasidedant rinkimų maratonui laidoje „DELFI Diena“...

„McDonald's“ prarado teises į „Big Mac“ prekės ženklą ES (9)

„ McDonald's “ prarado teises į „Big Mac“ prekės ženklą Europos Sąjungoje po ES...