Seimui pristatyta 2018 metų Vyriausybės ataskaita vis dar kelia klausimų. Kol vieni skaičiuoja, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, kiti grūmoja pirštu, kad jos augimo tempas nebuvo toks spartus, kaip kaimynų, mat jie pernai į viršų pasistiebė gerokai aukščiau nei Lietuva.

„Žinių radijo“ laidoje vietas, kuriose Vyriausybė galėjo ir labiau pasistengti, vardino ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis aiškino, kad buvo žadama padaryti didesnį šuolį pensijų padidinime, taip pat, kad kai kuriuose sektoriuose kai kam atlyginimai didėjo sparčiau nei kitiems.

„Žmonės matydami, kad jiems duoti pažadai nevykdomi, kyla nepasitenkinimas“, – sakė jis.

Apie tai pasisakė ir ekonomistas N. Mačiulis, kuris aiškino, kad pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo lėtesnis nei Latvijoje ar Estijoje.

Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Latvijos siekė 70 proc., bet Latvijos ekonomikos augimas tik vos vos prasidėjo. Jie dar tik pradeda kilti iš duobės, nors mes esame jau gerokai viršiję 2008 metų lygį“, – sakė jis.

Kaip buvo teigiama „Žinių radijo“ laidoje, Lietuvos biudžeto perskirstymas yra 30 proc., tačiau taip ir nepasiekė 34 proc.

Nerijus Mačiulis

N. Mačiulis komentavo, kad savaime lėšų perskirstymas gerovės mūsų šalyje nesukuria, mat problemos yra visai kitos.

„Geras pavyzdys yra ir Airija, ir Šveicarija, kurios perskirsto per biudžetą mažiau nei Lietuva. Ten, aš jau nekalbu apie konkurencingumą ir gyvenimo kokybę, bet ir pajamų nelygybė, ir skurdas yra mažesni. Didesnis perskirstymas per biudžetą tikrai visų problemų neišsprendžia, ypač, tokioje valstybėje, kaip mes turime dabar“, – sakė jis.

Jo teigimu, yra du svarbūs tikslai, kuriuos Lietuvai reikėtų pasiekti prieš tai, kai būtų galima kalbėti apie didesnius mokesčius ir didesnį lėšų perskirstymą biudžete.

„Viešojoje erdvėje, visi galvoja: „Ai, čia yra 1 proc. turtingųjų iš kurių mes paimsime ir padalinsime tiems, kuriems reikia.“ Taip neišeina. Nėra čia tiek turtingųjų, kurie galėtų pakeisti viešojo sektoriaus finansavimą ar socialines išmokas.

Prieš tai reikia išvalyti nepotizmo, neskaidrių viešųjų pirkimų, lėšų iššvaistymo problemas. Jos susikaupusios per dešimtmečius. Nes tiktai tai įgalina pakelti mokesčių mokėtojų moralę.

Negali tikėtis, kad pakelsi mokesčius ir visi sąžiningai noriai juos mokės matydami, kaip neefektyviai ir neskaidriai jie yra naudojami“, – tęsė jis.

Pasak N. Mačiulio, be šių svarbių žingsnių, nepasiekus struktūrinių viešojo sektoriaus reformų, nesumažinus korupcijos lygio, labai sudėtinga kalbėti apie didesnius mokesčius.

„Dabar turime kalbėti tik apie tuos didesnius mokesčius, kurių tikslas yra ne papildyti labiau biudžetą, o turėti kitų teigiamų šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, automobilių taršos mokestis“, – aiškino ekonomistas.

Tiesa, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, kalbant apie Vyriausybės nuveiktus darbus atsikirto, kad pernai Vyriausybė pajamas nuosekliai didino visiems, taip pat didėjo ir bazinės pensijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)