Biudžetas pildosi sparčiau, nei planuota, bet Finansų ministerija džiaugtis neskuba: skolos niekur nedingo

Kaip nurodoma ministerijos tinklapyje, per pirmąjį 2022 metų pusmetį į valstybės biudžetą surinkta daugiau nei planuota.

Pajamos iš viso (be Europos Sąjungos paramos) iki liepos 1 dienos sudarė 6,495 mlrd. eurų, t. y. 2,6 proc. (arba 163,3 mln. eurų) daugiau nei buvo planuojama.

Pajamos iš mokesčių buvo 2,7 proc. didesnės. Iš gyventojų pajamų mokesčio surinkta 1,26 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 991,4 mln. eurų. Nekilnojamojo turto mokestis sunešė 4,2 mln. eurų. Iš pridėtinės vertės mokesčio į biudžetą surinkta 2,83 mlrd. eurų, iš akcizų – 811,9 mln. eurų.

Ministerija nurodo, kad per pirmąjį pusmetį metinis pajamų planas (surinkti 11,65 mlrd. eurų) įvykdytas 55 proc.

Lyginant su praėjusiais metais, per 7 šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 23,2 proc. (1,73 mlrd. eurų) daugiau pajamų.

„Į valstybės biudžetą gauta 7,5 mlrd. eurų, tai yra 21,9 proc. (1,3 mlrd. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, kai didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai“, – skelbė ministerija.

Informacija, kaip vykdomas Finansų ministro įsakymu patvirtintas valstybės biudžeto pajamų I–III ketvirčių planas, bus skelbiama spalio pabaigoje.

Išgyvena gerą laikotarpį

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad valstybės biudžetas šiuo metu išgyvena itin gerą laikotarpį tiek kalbant apie mokestines pajamas, tiek apie biudžeto balansą (pajamos minus išlaidos).

„Paprastai kalbant, valstybė šiuo metu turi finansų ekonomikai skatinti“, – nurodydamas į Finansų ministerijos duomenis apie valstybės biudžeto surinkimą sako jis.

„Šiuo atveju didelę įtaką turi rekordinė infliacija Lietuvoje – kuo sparčiau kyla kainos, tuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą surenka valstybė. Ši taisyklė ypač galioja Lietuvai, kurioje PVM ir akcizų mokesčiai šiemet sugeneravo 58 proc. visų biudžeto pajamų (be ES paramos)“, – komentavo A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas

© DELFI / Domantas Pipas

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 metų pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus balansas buvo teigiamas ir siekė apie 0,8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

„Tai reiškia, kad biudžeto pajamos viršijo išlaidas – biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas siekė apie 0,8 proc. BVP. Jeigu panagrinėtume, koks buvo Lietuvos biudžeto balansas kiekvieną pirmą metų ketvirtį nuo pat 2004 metų, pamatytume, kad 2022 m. pirmo ketvirčio rezultatas yra geriausias nuo pat 2007-ųjų. Tad infliacija stipriai padidino valstybės biudžeto pajamas ir labai pagerino biudžeto balansą – tai reiškia, kad valstybė turi vidinių resursų išlaidoms (ekonomikai skatinti)“, – sakė jis.

Galiausiai ekonomistas dar patarė nebijoti investuoti ir didinti valstybės išlaidų.

„Lietuva turi gerą priėjimą prie kapitalo rinkų. Šiuo metu finansų rinkose 10 metų Lietuva galėtų pasiskolinti už 3,5 proc. – brangiau nei šių metų pradžioje (0,6 proc.), bet gerokai pigiau nei per pasaulio finansų krizę, kai Lietuva rinkose skolinosi už daugiau nei 10 proc.

Lietuva yra euro zonos narė, ir tai daug ką keičia: valstybei netekus galimybės pigiai pasiskolinti rinkose, į pagalbą ateis Europos centrinis bankas, supirkdamas dalį Lietuvos obligacijų. Todėl tikėtina, Lietuva per šią krizę turės kur kas geresnį priėjimą prie kapitalo nei per pasaulio finansų krizę. Tai leistų drąsiau didinti valstybės išlaidas ir padėti ekonomikai lengviau išgyventi sunkmetį“, – dėstė A. Izgorodinas.

Galėsime mažiau skolintis

Vis dėlto pati Finansų ministerija dėl geresnio nei planuota biudžeto surinkimo kol kas nedžiūgauja.

„Atkreipiame dėmesį, jog Seimas patvirtino 4,9 proc. BVP siekiantį valdžios sektoriaus deficitą, tad jeigu šiemet ir bus surinkta daugiau nei planuota pajamų ir/arba išleista mažiau nei biudžete numatyta išlaidų, tai lems mažesnį skolinimosi poreikį, o ne biudžeto perteklių“, – sakė jie.

„Delfi“ pateiktame komentare pastebima, kad šiuo metu, rengiant 2023–2025 metų biudžeto pajamų projekcijas, kartu atliekamas ir 2022 metų valstybės biudžeto pajamų surinkimo vertinimas.

„Tačiau atkreipiame dėmesį, jog viršplaninėmis valstybės biudžeto pajamomis galima laikyti pajamas tik tada, kai biudžeto pajamų vykdymas faktiškai viršijo įstatymu patvirtintą metinį pajamų planą.

Metinis biudžeto pajamų planas yra suskaidomos į ketvirčio pajamų planus stebėsenos ir administravimo tikslais. Tačiau jei vieną ar kitą ketvirtį surenkama daugiau pajamų nei numatyta, toks pajamų svyravimas dar nelaikytinas viršplaninėmis pajamomis.

Pavyzdžiui, gali susidaryti situacija, kad pirmąją metų pusę gauta daugiau pajamų, negu numatyta, tačiau antrąją metų pusę – mažiau negu numatyta, o pasibaigus metams paaiškėti, kad faktiškai gauta pajamų suma yra mažesnė, nei patvirtinta įstatymu“, – paaiškino ministerija.

Finansų ministerija

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dar pridurta, kad jei šiemet bus surinkta daugiau nei planuota pajamų ir/arba išleista mažiau nei biudžete numatyta išlaidų, tuomet bus mažiau skolinamasi.

„Biudžetas išlieka deficitiniu net ir gaunant viršplanines pajamas, tad pajamų ir išlaidų skirtumą vis dar tenka dengti skolintomis lėšomis“, – apibendrino ministerijos atstovai.