aA
Vyriausybė antradienį pateikė biudžeto projektą Seime – numatomi didesni atlyginimai mažiausių pajamų gavėjams, valstybės tarnautojams, didesnės pensijos, ir, kaip pažymėjo Finansų ministrė Gintarė Skaistė, „jokių naujų mokesčių“. Seime kyla abejonių, ar biudžetas tvarus, ar nebus skatinama infliacija, bet norima daugiau dėmesio socialiai remtiniems asmenims.

Didesni minimalūs atlyginimai, pajamų auginimas uždirbantiems mažiausiai, spartesnis pensijų augimas ir jokių naujų mokesčių – tokie esminiai pokyčiai numatomi kitąmet su nauju biudžetu. Vyriausybė anksčiau vertino, kad skola stabilizuota, biudžeto deficitas numatomas 3,1 proc. BVP, tačiau išsakyta ir nuogąstavimų, kad Seimo nariai gali bandyti pagausinti biudžetą kitomis išlaidomis.

Biudžetas Seime buvo pateiktas tolesniam svarstymui. Kartu pateikiami ir įstatymų pakeitimai, susiję su pensijų kėlimu, vienišų asmenų pensijos nustatymu, valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimu, pajamų mokesčio lengvata ir kiti.

Seimo nariai abejoja tvarumu

G. Skaistė Seimo nariams kalbėjo, kad biudžete stabilizuojamas valdžios sektoriaus skolos augimas ties 45 procentais bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai suteikia vilčių, kad ateinančiais laikotarpiais neturėsime didesnių problemų dėl finansų tvarumo ir viešojo adminsitravimo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Tačiau ne vienas parlamentaras tuo abejojo.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius teigė turįs labai didelių abejonių dėl biudžeto tvarumo ateinančiais metais, jį stebino prognozės, esą pelno mokesčio surinkta bus kone 60 proc. daugiau nei šiemet. Parlamentaras vertino, kad kitąmet sparčiai nebeaugs mažmeninės prekybos apimtis, atlyginimai nebeaugs taip sparčiai, kaip šiemet, o kaupiasi problemos transporto sektoriuje, uoste.

„Kaip jūs galėtumėt išsklaidyt mano abejones?“, – klausė A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

G. Skaistė atsakė, kad daug institucijų atlieka prognozes ir Finansų minsiterijos prognozės kitąmet yra pačios atsargiausios.

„Viešojo sektoriaus DU augimas sudarys apie 8 proc., taip pat auga dirbančiųjų skaičius, ir DU fondas augs net sparčiau, nei auga darbo užmokestis. Stebimi ger9i investicijų rodikliai, jos auga dviženkliais skaičiais, prognozės dėl ekon augmo pagrįstos tvariais rodikliais.

Lukas Savickas tikino, kad ne vienas aspektas biudžete kelia susirūpinimą.

„Viena vertus, tokius ministerijos, kurios iš tikrųjų turėtų vykdyti strategininius ekonomikos transformacijos uždavinius, patiria ženklius finansavimo sumažėjimus. Ir tuo pačiu jūsų biudžete yra nauja eilutė – numatoma suformuoti naują tam tikrą, milijardo vertės katės maiše eilutę“, – vertino L. Savickas.

Jam ministrė paaiškino, kad minsiterijoms skiriamas finansavimas susijęs su skolintų lėšų panaudojimu ir ES lėšomis.

„Jei vienas investicinis projektas įvyksta vienais metais, kitais metais jo nėra, tie procesai susiję su investiciniais procesais. Asignavimai tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiek Ekonomikos ministerijai mažėja būtent dėl šių priežasčių. Tai susiję ir su Finansų ministerijos pažangos lėšų rezervine programa, kurioje yra ES struktūrinių fondų ir kofinansavimo lėšos“, – aiškino G. Skaistė ir žadėjo, kad iš programos ministerijas pasieks papildomi asignavimai, kai bus patvirtintos plėtros programos ir priemonės.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Rima Baškienė dėkojo už dėmesį pensininkams ir neįgaliesiems.

„Tačiau lyginant ES valstybes, na, mums dar yra kur pasitempti. Ar, galvojant apie švietimo, aplinkosaugos sričių ženklų finansavimo didėjimą, nebuvo galima dar ženkliau didinti socialiniai sričiai“, – kalbėjo R. Baškienė ir abejojo, ar jaunų šeimų bei vaikų skurdo problemai teikiamas deramas dėmesys.

G. Skaistė atsakė, kad išskirtos 4 grupės, kur patiriama didžiausia skurdo rizika, ir stengiamasi, kad toms grupėms būtų skirtas didžiausias dėmesys: „Tam skiriama tikrai didelė lėšų dalis, vien pensijoms, tiek ir vienišų asmenų, ir kitoms, daugiau nei pusė milijardo eurų papildomai. Yra neįgaliųjų programų finansavimas, išmokų indeksavimas“.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė skundėsi dėl skaidrumo trūkumo ir rėžė: „Jūsų aiškinamasis raštas – man dar neteko tokio trumpo regėti, ir jame nėra jokios informacijos, ką jūs rodote skaidrėse. Tai demonstruoja arba jūsų arba baimę didelę, arba nepagarbą didelę Seimui“.

Parlamentarė taip pat abejojo, ar dosnus biudžetas galėtų prisidėti prie augančios infliacijos tolesnio didėjimo.

Rasa Budbergytė
Rasa Budbergytė
© DELFI / Andrius Ufartas

G. Skaistė akcentavo, kad su biudžetu teikiamas papildomas dokumentas „Valstybės biudžetas trumpai“, jame pateikiama daugiau informacijos, kuri suprantama visiems. Ji taip pat žadėjo, kad kitąmet planuojama parengti skolos valdymo strategiją, kuri aptars, kaip skola bus suvaldoma ir bus grįžtama prie tvaraus lygmens vidutiniu laikotarpiu

Rita Tamašunienė nuogąstavo, kad smulkusis verslas regionuose gali neturėti galimybių didinti atlyginimų taip, kaip didėja minimumas: „Pasigirsta vis daugiau neramių balsų iš regionų, iš smulkių, tai yra iš mažų ir labai mažų įmonių, kur įdarbinami žmonės, kur našumą padidinti sudėtinga, ir pajamų tos įmonės turi tiek, kiek turi“.

Augs atlyginimai

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išskiria biudžete keturias pagrindines kryptis – krašto apsaugą, galimybių Lietuvą, žmonių pajamas, o taip pat skurdo rizikos mažinimą.

Vyriausybė jau nustatė, kad kitąmet minimalus mėnesio atlyginimą (MMA) nuo šiemetinių 642 eurų padidės iki 730 eurų prieš mokesčius.

Taip pat siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nuo 2022 metų siūloma taikyti didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Šiuo metu NPD siekia iki 400 eurų per mėnesį – siūloma padidinti šį dydį iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio.

„Mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestis didinamas jau nuo sausio 1 dienos, taip pat kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra didinimas, socialinės srities darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams bei medikams“, – vardija G. Skaistė.

Bazinės algos dydį, kuris aktualus valstybės tarnautojams, siūloma padidinti nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro – tai aktualu apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129 eurų, anksčiau pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

M. Navickienė Seime vardijo, kad didėjant baziniam dydžiui, augtų A, B ir C lygmens darbuotojų atlyginimai nuo 107 iki 112 eurų, administracijų padalinių pavaduotojams – 109-116 eurų, o įstaigų vadovų, pavaduotojų – 205-210 eurų. Pedagogų atlyginimai augtų vidutiniškai 100 eurų.

„Mes privalome vertinti ekonomikos situaciją tokią, kokia ji yra šiandien, ir tiek savo biudžeto galimybes, ir tiek vertinti susitarimus, kuriuos atliekame nacionalinės kolektyvinės sutarties pagrindu“, – kalbėjo M. Navickienė.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys dėstė, kad bazinio dydžio kėlimas nesprendžia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, kadangi jis neatitinka rinkoje esančio atlyginimų pokyčio. M. Navickienė nesutiko: „Aš sakyčiau, kad šis kėlimas, kadangi yra didžiausias per dešimtmetį, jis yra sprendimo būdas. Atlyginimų kėlimas ir pasieks, ir paveiks didelę dalį, apie 200 tūkst. darbuotojų“.

Didesnes pajamas gautų beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų. Norint įvertinti, kaip keisis atlyginimas „į rankas“ kitąmet dėl MMA ir NPD pokyčių, galima pasinaudoti „Delfi“ skaičiuokle.

Tie, kurie uždirba MMA, kitąmet į rankas gali tikėtis papildomų 65 eurų „į rankas“.

G. Skaistė kartojo, kad kitąmet neplanuojami mokestiniai pokyčiai, išskyrus neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimą.

Didės pensijos

Nuo 414 eurų iki 465 eurų padidėtų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – tai padidėjimas 51 euru. Pensijos su būtinuoju stažu padidėtų nuo vidutinių 441 eurų iki 489 eurų, tai būtų padidėjimas 48 eurais.

Pensijų indeksavimo koeficientas sudaro 11 procentų – tokia apimtimi vidutiniškai didės senatvės pensijos. Nustatomas valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.

„Siekiame, kad pensijos augtų sparčiau, nei teisės aktuose nustatyta iki šiol“, – kalbėjo M. Navickienė.

Parlamentarė R. Baškienė pritarė, kad reikia spręsti mažų pensijų problemų, didinti indeksavimą, tačiau jai buvo nesuprantama, kodėl mažo stažo turėtojai gaus tokią pačią bazinę pensiją, kaip ir sukaupę būtinąjį stažą.

„darbo stažo įtakos atsisakymas vertinamas labai nevienareikšmiškai, ypač tų atžvilgiu, kurie buvogavę didelį stažą, bet mažą atlyginimą, jų pensijos maždaug 100 eurų mažesnės už vidutines“, – vertino R. Baškienė.

Pinigai
Pinigai
© Shutterstock

M. Navickienė paaiškino, kad vienoda bazinė pensija būtų asmenims, kurie sukaupė 15-30 metų stažą, tokių žmonių yra apie 75 tūkst., tarp jų du trečdaliai yra moterų, dažnai auginusių vaikus ir prižiūrėjusių artimuosius. O toliau didėjant stažui, anot jos, pensija didėtų.

„Svarstomi buvo visi ir patys įvairiausi variantai, ir projektai, ir diskutavome labai daug su ekspertais, koks modelis galėtų geriausiai atliepti tą skurdo rizikos rodiklį, kuriame gyvena Lietuvos žmonės“, – tikino M. Navickienė.

Anot jos, šešėlinės ekonomikos problemą reikia spręsti kitais būdais, tačiau negalima nematyti mažų pensijų problemos.

Tomas Tomilnas klausė, kaip bus su pensijų priemokomis, kurios skiriamos mažų pensijų gavėjams, ar jos bus atšauktos. M. Navickienė paaiškino, kad priemokų nebereikės tiems asmenims, kurių pajamos dėl pensijų augimo pasieks atitinkamą ribą, ilgainiui priemokų galėtų būti atsisakyta.

Algirdas Sysas piktinosi, kad su skurdu kovojama nesąžiningai elgiantis su sąžiningai dirbusiais ir įmokas mokėjusiais asmenimis.

32 eurus per mėnesį gaus vieniši pensinio amžiaus ir neįgalieji asmenys.

Socialinei apsaugai kitąmet bus skirta 760 mln. eurų papildomų lėšų, daugiausia jų pareikalaus būtent spartesnis pensijų augimas.

Kiekvienam pensijų fondų dalyviui kitąmet kiekvieną mėnesį valstybė perves po 21,59 Euro per mėnesį. Mat paskata už kaupimą sudaro 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio užpraeitais metais.

Tikimasi surinkti gerokai daugiau mokesčių

Valstybės biudžeto išlaidos kitąmet sudarys 16,481 milijardo eurų, tuo metu pajamos – 13,86 milijardo eurų.

Numatoma, kad biudžete pajamos augs 11,4 procento, arba 1,4 milijardo eurų, o didžiąją dalį šios sumos suneš gausesni mokesčiai.

Planuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bus surinkta 556,5 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau, įmonės pelno mokesčio sumokės 58 proc. daugiau, arba papidlomus 458 mln. eurų, o gyventojų pajamų mokestis bus 15 proc., arba 305 mln. eurų gausesnis.

Finansų minsitrė G. Skaistė anksčiau pristatydama biudžetą žadėjo, kad nebus jokių naujų mokesčių.

„Jokių mokesčių su šių metų biudžetu, be NPD keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių vyks, manau, ilguoju laikotarpiu. Tikrai neturime jokios skubos. Apsispręsta, kad pandemijos laikotarpiu netikslingas mokesčių keitimas dėl neapibrėžtumo. Bus siūlomi tik tokie sprendimai, kurie sulaukia tik platesnio visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – kalbėjo G. Skaistė.


Išlaidos kitąmet netgi bus 1,2 proc. mažesnės, lyginant su patikslintu 2021 m. biudžetu (16,6 mlrd. eurų), o pajamos auga 11,4 proc. (2021 m. patikslintame biudžete – 12,4 mlrd. eurų.). Tačiau kitų metų biudžete reikšmingai mažėja išlaidos, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, pvz., verslo paramai, sveikatos apsaugai – eliminavus šį poveikį biudžeto išlaidų augimas siektų 8,3 proc.

Daugiausia lėšų bus nukreipta į socialinę apsaugą, ekonomiką, švietimą.

„Delfi“ jau vertino, kad daliai ministerijų kitąmet skirti asignavimai mažėja itin reikšmingai. Labiausiai mažės išlaidos susijusios su COVID–19 – tam numatytas rezervas bus 623 milijono eurų mažesnis nei šiemet. Toliau rikiuojasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), kuriai skiriami asignavimai susitraukia 422 milijono eurų, beveik per pusę. Iš šios sumos 230 mln. eurų sudaro šiemet COVID-19 pandemijos padariniams valdyti skirtos lėšos, dar 159,5 milijono eurų – ES lėšų, 93 mln. eurų – ekonomikos skatinimo plano „Ateities ekonomikos DNR“ lėšų sumažėjimas.


Energetikos ministerijai skirti asignavimai mažėja net 54 procentais, arba 217,5 milijono eurų. 206 mln. eurų iš šios sumos sudaro mažėjanti ES ir kita tarptautinė parama. Tačiau pati Energetikos ministerija paaiškino, kad sumažėjimas nėra toks ryškus, o lėšos tik perstumdomos.

„Ateinančiais metais iš ES struktūrinių fondų buvusios finansinės perspektyvos, iš ES fondų būsimosios finansinės perspektyvos, bei iš Naujos kartos Lietuva plano planuojama įsisavinti virš 2 mlrd. eurų“, – pabrėžė G. Skaistė.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.4286

Armonaitė apie pagalbą nuo Kinijos nukentėjusiam verslui: tikimės, kad vasario pradžioje bus galima pretenduoti į paskolas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad šiuo metu su Europos Komisija...

Verslas prašo Seimo pripažinti, kad Kinija taiko sankcijas Lietuvos verslui (2)

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius...

„Eika Real Estate Fund“ investavo 35 mln. eurų į verslo centrą Slovakijoje

Fondų valdymo įmonės „ Eika Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas „Eika Real...

„Citadele“ bankas „Galio Group“ biurų kompleksui Saltoniškių gatvėje suteikė 26 mln. eurų finansavimą

„ Citadele “ bankas su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „ Galio Group “ pasirašė...

Gentvilas: už nesprendžiamą problemą mokėsime brangiau nei už taršų automobilį kasmet (86)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad Lietuvoje nesiimta jokių priemonių spręsti...

Top naujienos

Po Prezidentūros kritikos galimybių pasui – Šimonytės atsakas: yra paskelbti tyrimai papildyta (108)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nenustebusi prezidentūros kritika dėl galimybių paso. Jos...

Susirgimų kreivė toliau šauna į viršų: visa Lietuva – jau prasčiausioje zonoje (84)

Susirgimų koronavirusu kreivė toliau šauna į viršų ir prasčiausioje epidemiologinėje zonoje...

NYT: Rusija savo diplomatams Ukrainoje nurodė ruoštis evakuacijai

Rusijos atstovybių Ukrainoje diplomatams buvo įsakyta ruoštis išvykti iš šalies. Šią...

Apie nepageidaujamas reakcijas pranešė 6808 paskiepytieji nuo COVID-19: išskyrė pagrindinius nusiskundimus

Lietuvoje gyventojai nuo koronaviruso skiepijami jau daugiau kaip metus, nuo 2020 m. gruodžio 27...

Policijai įkliuvusio girto teisėjo byla – už uždarų teismo salės durų (7)

Kauno apygardos teismas nusprendė, jog buvusio Aukščiausiojo teismo teisėjo Arvydo Daugėlos...

TS-LKD vicepirmininko kirtis Tamkevičiui: nusprendė tapti politikuojančiu kardinolu (95)

Seimo konservatorius Andrius Navickas kardinolą, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių...

Konstitucijos pataisa dėl Pakso 131 balsu „už“ perkopė pirmąjį priėmimo barjerą

Konstitucijos pataisa dėl per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso galimybių...

Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įveikė pirmą barjerą

Konstitucijos pataisa įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seime antradienį įveikė pirmą...

Trečiąkart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė: išties paskubėjau tuoktis (3)

Violet ą Repčenkaitę būtų galima vadinti tikra Viduržemio jūros salos Maltos ambasadore –...

Mantas Martišius. Daugiau tokių a la Taivano klaidų Lietuvoje (3)

Užsienio reikalų ministerijos ( URM ) užsakymu atliktos apklausos duomenys neturėtų...