Kaip aiškino Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis, finansų rinkos dalyviai negali tiesiogiai gauti mokėjimų virtualiuoju turtu, į jų sąskaitas gali patekti tik atsiskaitymai tradicinėmis valiutomis.
„Aptarnauti klientų, prekiaujančių virtualiuoju turtu ar gaunančių pajamas tokio tipo turtu, Lietuvos bankas nedraudžia, todėl kiekvienas rinkos dalyvis vykdydamas veiklą sprendžia pats kokių veiksmų turi imtis, kad būtų laikomasi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir valdomos su tuo susijusios rizikos“, – sakė jis.
Kreipėsi į kelis bankus
Silvija pasakojo, kad savo bitkoinus pardavė keitykloje „Kraken“, tačiau eurai jos „Šiaulių banko“ sąskaitoje taip ir neatsirado.
Kaip „Delfi“ sakė „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė Monika Rožytė, bankas iš tiesų gali sustabdyti paslaugų teikimą, kai klientas prekiauja ar tarpininkauja prekyboje kriptovaliutomis.
„Ši sąlyga nurodyta paslaugų teikimo taisyklėse, – sakė ji. – Taip siekiama išvengti rizikos, kuri sietina su virtualios valiutos lėšų kilmės sudėtingu atsekamumu, patikrinimu ir identifikavimu bei kitomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo potencialiomis rizikomis.“
M. Rožytė pridūrė, kad apgailestauja, jog klientams kartais tenka susidurti su tokia situacija, tačiau bankui, įstatymų tvarka, yra keliami aukšti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, todėl turi jų laikytis.
Po to Silvija kreipėsi į „Payserą“, tačiau ir ten išgirdo neigiamą atsakymą.
„Mūsų požiūris į kriptovaliutas yra aiškus, griežtas ir visada klientams buvo viešas.
„Paysera“ draudžia atlikti kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo sandorius bei imasi priemonių tokiai veiklai stabdyti.
Vien pernai „Paysera“ uždarė 719 privačių asmenų sąskaitų, kurių savininkai bandė pirkti ar keisti kriptovaliutas“, – „Delfi“ informavo įmonės generalinis direktorius Vytenis Morkūnas.
Silvija dėl pervedimo pasiteiravo ir „Swedbank“ bei SEB – pastarasis ir suteikė vilties.
Kaip paaiškino SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, jų bankas už kriptovaliutas nupirktus eurus priima atlikęs papildomą tyrimą.
„SEB bankas, vykdydamas pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, piniginius mokėjimus iš kriptovaliutų keityklų priima atlikęs papildomą tyrimą ir įsitikinęs lėšų kilmės šaltiniu. Bankas, norėdamas nustatyti lėšų kilmę, gali prašyti pateikti papildomus duomenis. Atsižvelgiant į pateiktą papildomą informaciją, bankas priima sprendimą dėl tokio mokėjimo“, – informavo ji.
Rizikų pavyzdys
Centrinio banko atstovas A. Šilgalis pastebėjo, kad Silvijos istorija gali būti vienas su virtualiomis valiutomis susijusių rizikų pavyzdžių.
„Tai – ribotos galimybės iškeisti virtualiąsias valiutas į tradicines. Iš esmės tai susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kurią bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai vertina patys, atsižvelgdami į įstatymus ir kitus teisės aktus, bendrąją praktiką, rekomendacijas.
Lietuvos bankas ne kartą yra išsakęs aiškią poziciją, kad licencijuojami finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu“, – priminė jis.
A. Šilgalis dar pastebėjo, kad griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimams, nuo 2019 metų pradžios į prižiūrimų įstaigų ratą pateko ir virtualaus turto keityklos, virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (Lietuvoje jas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), tačiau šios veiklos rizika ir toliau laikoma aukšta.
