aA
Lietuvoje metinis vidutinis atlyginimas 2009-2010 m. verslo įmonėse siekė apie 7,2 tūkst. eurų, kai Europos Sąjungos vidurkis sudaro apie 28 tūkst. eurų per metus. Tačiau drabužių, avalynės, maisto, kuro ir ir kitų prekių kainos Lietuvoje nekainuoja nė perpus pigiau, teigia Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
B.Gruževskis: Lietuvoje net alaus už pusę europinės kainos neišgersi
© DELFI / Šarūnas Mažeika

B. Gruževskis trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatė savo tyrimą apie pokyčius Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius ketverius metus.

„Mums dažnai sako: kad pas jus Lietuvoje gyvenimo lygis žemesnis, tai kodėl turi būti panašūs atlyginimai? Tai ruošiantis pristatymui specialiai perskaičiavau viską eurais ir palyginau, kaip atrodo visos tos kainos, kurios sąlygoja gyvenimo lygį, kaip jos dera su Europos Sąjungos vidurkiu. Na, ir pažiūrėkite, kokie gi čia skirtumai? Net 50 proc. niekas nesiskiria, net už pusę kainos alaus pas mus neišgersi. Gal nebent kur nors kokiame silpname bariuke“, - komitete kalbėjo mokslininkas.

Jo duomenimis, drabužių ir avalynės, elektronikos įrenginių, buitinių prietaisų, transporto priemonių kaina Lietuvoje beveik sutampa su europinėmis, kiek pigiau mūsų šalyje kainuoja tik maistas, baldai, alkoholiniai gėrimai.

ES27Lietuva
Drabužiai ir avalynė10099
Elektroniniai įrenginiai10097
Asmeninio transporto priemonės10092
Buitiniai prietaisai10091
Elektra, dujos ir kitas kuras10080
Alkoholiniai gėrimai ir tabakas10077
Namų apstatymas (baldai, kilimai, kt.)10077
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai10072

Prancūzai nepatikėjo informacija apie drastiškai išaugusį nedarbą

Pasak B. Gruževskio, Lietuvos pagaminamas bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2011 m. sudarė apie 62 proc. Europos Sąjungos BVP. „Ekonominis smūgis, aišku, žymiai sumažino mūsų galimybes, bet mūsų augimo tempai buvo didesni, Europos Sąjungos – mažesni, taigi atitinkamai mes pagal ekonominį potencialą pakankamai sparčiai artėjome prie Europos Sąjungos vidurkio“, - teigė mokslininkas.

Ekonominės krizės metu Lietuvos BVP stipriai smuko, tačiau, anot B. Gruževskio, pagrindinė bėda ta, kad mūsų darbo rinka visiškai nebuvo apsaugota nuo ekonomikos nuosmukio.

„Kai pristačiau visą informaciją Prancūzijos delegacijai iš socialinės apsaugos sistemos, jie net nepatikėjo, kad šita informacija gerai pateikta. Jie sakė: „It's impossible!“. Kad daugiau negu du kartus išaugtų nedarbas per metus, kadangi, kaip tokiu būdu išsaugoti šalyje socialinį stabilumą. Aš jiems sakiau, kad nieko ypatingo pas mus neįvyko, pas mus tai įmanoma“, - pasakojo B. Gruževskis.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mokslininko teigimu, esant ekonominiam nuosmukiui užimtumo mažėjimas turi būti amortizuojamas. Jo teigimu, jeigu šaliai svarbu, kad krizė nesukurtų bedarbių armijos, ji gali imtis atitinkamų priemonių.

„Jūs pasakysite, kad kai ekonomiką smunka, natūraliai mažėja užimtumas ir tai lyg būtų natūralu. Ne, kolegos, tai nėra natūralu. Pavyzdžiui, yra tokios šalys kaip Vokietija ir Austrija, kur faktiškai užimtumas per krizę beveik nesumažėjo. Nedarbas šiek tiek išaugo, bet labai trumpam laikotarpiui“, - teigė sociologas.

Pasak B. Gruževskio, net Rumunijoje per krizę nedarbas išaugo ne itin stipriai, nors Rumunija yra gana neturtinga valstybė ir negali leisti dosniai finansuoti darbo rinkos politikos priemones.

Estijoje ir Latvijoje atlyginimai auga greičiau

Tačiau didžiausia bėda, anot B. Gruževskio, kad Lietuvoje atlyginimų augimas ypač lėtas. Pavyzdžiui, 2007-aisiais vidutinis metinis darbo užmokestis gamybos ir paslaugų įmonėse siekė 6745 eurų, 2009-aisiais pakilo iki 7234 eurų.

Tačiau Estijoje per tą patį laikotarpį vidutinis metinis atlyginimas pakilo nuo 6417 iki 9712 eurų, Latvijoje – nuo 6690 iki 8596 eurų, Rumunijoje – nuo 4828 iki 5891 eurų per metus.

„Estijoje vidutinis atlyginimas išaugo šešiskart labiau, Latvijoje, kuris BVP kritimą turėjo trejus metus, atlyginimas išaugo triskart nei pas mus, Rumunijoje – išaugo dukart. Faktiškai mažiau nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis išaugo tik Lenkijoje, bet Lenkija neturėjo bedarbių skaičiaus augimo, todėl jie išsaugojo užimtumą“, - sakė B. Gruževskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva pagal vidutinį atlyginimą bent keturis kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pagaminamas BVP vienam gyventojui yra mažesnis tik dvigubai.

„Tokiu būdu mūsų potencialas yra dukart stipresnis nei mes vidutiniškai atsiliekame“, - teigė mokslininkas.

„Tai kur tas potencialas dingsta, kam mes plėtojame potencialą, kuris skandina mūsų gyventojus?“ - pridūrė B. Gruževskis.

Išgelbėjome dviratį, bet paskandinome automobilį?

B. Gruževskis taip pat išsakė abejonių dėl krizės metu vykdytos socialinės politikos. Pasak mokslininko, nors per krizę buvo siekiama taupyti, tarp jų ir socialinių reikmių sąskaita, tačiau nesuvaldžius nedarbo augimo, socialinės pašalpos gavėjų skaičius stipriai išaugo.

„Aš darau prielaidą, kad mes nelabai sutaupėme. Bijau, kad mes išgelbėjome dviratį, bet paskandinome automobilį“, - svarstė B. Gruževskis.

Mokslininkas teigia, kad Lietuvos socialinio draudimo sistema apskritai yra atsidūrusi itin pavojingoje padėtyje, nes gyventojų mažėja, visuomenė „sensta“, o pensijas pensininkams mokėti vis tiek reikia.

„Mes galėtume tvarkytis ir su mažesniu gyventojų skaičiumi, bet mes turime socialinės apsaugos sistemą, mūsų pensininkų skaičius nuolat auga ir jis nemažės“, - sako B. Gruževskis, pridūręs, kad šią problemą padėtų išspręsti arba užimtumo didinimas, arba atlyginimų ir darbo našumo augimas, arba mokesčių pakėlimas.

Lietuvoje daugiausia penkiasdešimtmečių

Jo teigimu, darbingų Lietuvos gyventojų skaičių labai stipriai mažina emigracija. Maža to, Lietuvos visuomenė „sensta“ ir dėl menko gimstamumo, nors palyginus su Europos Sąjungos šalimis Lietuvos visuomenė dar nėra „sena“, tai yra vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje nesudaro kritinės masės.

„Seniausia“ Europos Sąjungoje yra Italija, Vokietija ir Graikija. Todėl kol kas atrodome neblogai. Bet aš pažiūrėjau į dinamiką, į tai, kaip greitai keičiasi tas rodiklis, ir atradau, kad mes „senstame“ keturis kartus sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Todėl nors ir nesame „sena“ visuomenė, bet greitai „pasensime“, - sakė B. Gruževskis, kalbėdamas apie visuomenių amžiaus vidurkį.

Anot B. Gruževskio, Lietuvoje šiuo metu daugiausia žmonių, sulaukusių 49-51 metų amžiaus. Šie žmonės po maždaug 15 metų taps pensininkai ir bus išlaikomi iš dirbančiųjų sumokamų mokesčių. Todėl dabartiniai penkiasdešimtmečiai yra labiausiai pažeidžiami emigracijos procesų, nes net ir pagerėję gimstamumo rodikliai jų neišgelbės.

„Šiuo atveju pensinio amžiaus pakeitimas nieko nepakeis, nieko nekompensuos, nes tokios masės kompensuoti neįmanoma“, - teigė B. Gruževskis.

Kaip dar vieną problemą, mokslininkas minėjo ir vyrų gyvenimo trukmę. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia 68,1 metus, o tikėtinos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas yra net 10,7 metai.

„Tai vienas didžiausių skirtumų pasaulyje. Net Afrikos šalyse taip nėra. Jie ten trumpiau gyvena, bet skirtumai tarp vyrų ir moterų yra žymiai mažesni“, - sakė B. Gruževskis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Apklausė darbuotojus Lietuvoje: daugiau nei 40 proc. svarsto išeiti iš darbo (2)

Daugiau nei 40 proc. darbuotojų Lietuvoje artimiausiu metu planuoja palikti savo darbovietę,...

Viceministras: užimtumo rodiklis Lietuvoje yra aukščiausias per 24 metus

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas džiaugiasi, kad pastaruosius...

„Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė: lietuviškų įmonių darbdaviai baiminasi, kad grįžę emigrantai reikalaus tokių pat sąlygų

„ Renkuosi Lietuvą “ projekto vadovė Edita Urbanovič teigia, kad Lietuvoje veikiančios...

IBM atleidžia 3,9 tūkst. darbuotojų

JAV technologijų milžinė IBM pranešė, kad atleis apie 3,9 tūkst. darbuotojų.

Tarptautinis fintech vienaragis „Airwallex“ plečia veiklą Lietuvoje

Gavusi Lietuvos banko elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) licenciją, 2022 m. tarptautinė...

Top naujienos

Verslas PliusEdgaras Savickas

Nuo šiol valdžios pirkiniuose – tik perdirbtas popierius, ekologiškas maistas ir bent „Euro 5“ automobiliai: įspėja, kad su tuo susijusiam pabrangimui nepasiruošta

Nuo šių metų pradžios 100 proc. Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų turi būti „žali“. Tai...

Košmaras Atėnuose: du kėlinius dominavęs „Žalgiris“ vėliau buvo be gailesčio sutriuškintas (15)

Ketvirtadienio vakarą OAKA arenoje vykusiose Eurolygos 21-ojo turo rungtynėse Kauno „Žalgirio“...

Moterys vis dažniau skundžiasi pavežėjų seksualiniu priekabiavimu: pasakojimai sukrečiantys (6)

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pastebima vis daugiau istorijų, kai moterys skundžiasi...

Buvęs Rusijos premjeras Kasjanovas: Putinas pasirinko ilgo ir alinančio karo strategiją (16)

Pastaruoju metu Rusijoje vykstantys procesai: nauja mobilizacijos banga, planai kariuomenės...

Karas Ukrainoje. Podoliakas: Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų Didžioji Britanija kovo pabaigoje pristatys Ukrainai tankus „Challenger 2“

Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro direktoriaus pavaduotojas Michailas...

Po vienintelės gražios dienos – orų košmaras: ciklonas Lietuvą užgrius didele jėga

Šiandien, penktadienį, pietinėje Lietuvos pusėje orus lems atmosferos frontas, tuo tarpu...

Retą interviu davęs Einikis – apie pasakišką „Žalgirį“, naudingą Birutį ir garbingą Kalnietį

Vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų, su nacionaline komanda iškovojęs net tris olimpinius...

Vilnietė nebežino, kur kreiptis dėl kaimynų elgesio: išprotėti galima (8)

Gyvenantys daugiabučiuose žmonės natūraliai susiduria su kaimyniniuose butuose sklindančiais...

Parengė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Per pastaruosius 30 metų – daugiau nei 10 mirtinų lėktuvų katastrofų: kodėl šioje šalyje taip dažnai krenta lėktuvai?

Sausio 15-ąją Nepale įvykusi lėktuvo katastrofa pagal aukų skaičių buvo didžiausia šalyje...