Be Seimo narių, pasiūlymų deficitiniam biudžetui turi ir komitetai. Jeigu būtų pritarta visoms parlamentarų ir komitetų iniciatyvoms, tai šalies išlaidas išaugintų dar 430 mln. eurų.
Todėl BFK pirmininkas Mykolas Majauskas komiteto nariams pasiūlė apsispręsti dėl visų pavienių parlamentarų iniciatyvų atmetimo vienu balsavimu. Pasak jo, priėmus vieną iš siūlymų, tektų aiškintis, kodėl atmetami kiti, o nė vienas iš siūlymų, politiko teigimu, nebuvo susijęs su biudžeto išlaidų mažinimu.
„Turime sudėtingą situaciją, kai turime ir biudžeto deficitą, ir lėtėjantį ekonomikos augimą, ir pakankamai reikšmingą infliaciją. Tuo pat metu turime labai rimtus signalus iš Valstybės kontrolės, iš Lietuvos banko. Deja, iš 70 pateiktų Seimo narių pasiūlymų aš nemačiau nė vieno siūlymo, kuriuo būtų siūloma kažkaip sutvarkyti valstybės finansus ir sumažinti deficitą. Seimo nariai siūlė tiktai didinti biudžeto deficitą ir tai daryti pakankamai reikšmingomis apimtimis“, – komiteto posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
„Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą su pakankamai reikšmingu (stabilumo ir augimo faktą viršijančiu) deficitu, kuris yra lygus 3,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Mes tuo pačiu metu turime lėtėjantį ekonomikos augimą, sparčiai augančią infliaciją. Esame priversti daryti špagatą, bet ministrė ne van Dammeas, o ir ekonomikos prognozės nėra tikslios“, – aiškino jis.
Konservatorius akcentavo, kad atsargumas didinant išlaidas, kurioms nenumatomi ilgalaikiai pajamų šaltiniai, yra būtinas.
„Manau, kad turime būti labai atsargūs. Atkreipsiu dėmesį, ką yra išsakiusi Valstybės kontrolė: įstatymo projekte numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. Turime nemažai išlaidų, kurioms nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių“, – tvirtino M. Majauskas.
Vis tik kai kurie opozicinėms frakcijoms priklausantys parlamentarai nebuvo linkę pritarti idėjai bendrai atmesti visų Seimo narių siūlymus. Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio teigimu, daugelį šių siūlymų dar turėtų įvertinti Vyriausybė, kuomet jai iš Seimo grįš biudžeto projektas su parlamentarų pastabomis.
„Jeigu mes Finansų ministerijai nepasakysime, kad mes matome ir tam tikros racijos atidžiau pažiūrėti į kai kuriuos klausimus, tai tiesiog sulauksime antro raundo pasiūlymų teikimo, ir vis tiek jis bus. Ar mes pagreitinsime procesą, ar jį nutolinsime per kelias savaites į priekį. Jeigu mes atmetame, mes turėtume nusiųsti kažkokią žinią, kad tie pasiūlymai nėra beviltiški iš principo, bet apie juos turėtų būti pagalvota grįžtant su biudžetu“, – tikino V. Gapšys.
ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas, priėmus Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą, sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.
