Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą, vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
Seime po pateikimo už šį įstatymo projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – nebuvo, susilaikė – 15.
„Mes kalbame tik apie asmenų pajamų apmokestinimą, tai nieko neturi bendro su tarptautiniu konkurencingumu ar įmonėmis, nes asmens gautų pajamų iš dividendų apmokestinimas priklauso nuo to, kokioje šalyje jis gyvena ir kokios šalies rezidentas yra“, – Seimo posėdyje kiek anksčiau sakė S. Krėpšta.
Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.
Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.
Tuo tarpu parlamentaras Mykolas Majauskas įregistravo siūlymą palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 vidutinių darbo užmokesčių, būtų apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o viršijanti – 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Kaip teigia Prezidentūra, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).
Visas surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti.
