„Siūlau daryti pertrauką, rasti bendrų sprendimų visoms pusėms. Kai turėsime sprendimus, tada drąsiai galėsime ateiti, kad sprendimai rasti. Bet tai nereiškia, kad atsisakome prezidento idėjų ir kitų tikslų“, – BFK posėdyje sakė komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Už pertrauką balsavo 6 Seimo nariai, prieš – 1.
„Darydami pertrauką užblokuojame šio klausimo svarstymą Seime, kai dalis čia esančių Seimo narių balsavo už. Tai yra precendentas, kurio nėra buvę. (...) Man atrodo, kad tai būtų bailus komiteto sprendimas nediskutuoti dėl esminių sprendimų“, – teigė parlamentaras Mykolas Majauskas.
Prezidentūra siūlo kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.
Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.
Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.
Kaip teigia Prezidentūra, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).
Visas surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti.
