Praėjusios savaitės pradžioje įvairias Briuselio duris varstė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka. Susitiko tiek su Europos komisaru, atsakingu už biudžetą ir administravimą Johannesu Hahnu, tiek už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga komisare Elisa Ferreira.

„Išdėstėme labai aiškią Lietuvos poziciją, kalbant tiek apie Sanglaudos politikos tęstinumą, tiek apie kitas Lietuvai ypač reikšmingas sritis – apie Žemės ūkio politikos tęstinumą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą ir Kaliningrado tranzito klausimus. Argumentai yra išgirsti“, – po susitikimų pasakojo ministras.

„Blogas“ ir dar „blogesnis“ pasiūlymas

Būtent šie keturi punktai ir kelia didžiausią galvos skausmą Lietuvos derybininkams. Šiuo metu yra pateikti du ES biudžeto pasiūlymai – „blogas“ (Europos Komisijos) ir dar „blogesnis“ (praėjusį pusmetį pirmininkavusios Suomijos), Lietuvos požiūriu. Blogas pasiūlymas numato, kad Lietuva bendrai iš DFP gaus mažiau 14,6 proc. (1,874 mlrd. eurų), blogesnis – 14,8 proc. (1,898 mlrd. eurų) nei 2014-2020 m.

Taigi, jei per besibaigiančią septynerių metų perspektyvą gavome 12,824 mlrd. eurų, tai ateinančius septynerius metus gautume 10,950 arba 10,926 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos įmokos į ES biudžetą augtų 30,3-26,3 proc. nuo 3 mlrd. 2014-2020 m. iki 3,9-3,8 mlrd. eurų arba 129-114 mln. eurų per metus.

Jei per besibaigiančią septynerių metų perspektyvą gavome 12,824 mlrd. eurų, tai ateinančius septynerius metus gautume 10,950 eurų arba 10,926 mlrd. eurų.

Labiausiai skauda dėl Sanglaudos politikos – pinigų, skiriamų nuo kaimo mokyklų renovavimo iki investicijų į pramonę. Lietuvai numatyta net 23,8 proc. (pagal Komisijos pasiūlymą) arba 26,9 proc. (pagal suomių) mažiau lėšų nei 2014-2020 m. T.y. 1,76 mlrd. arba 1,99 mlrd. eurų mažiau.

Lietuvos žemdirbių svajonės „gyventi, kaip Europoje“, t.y. gauti tokias pat išmokas, kaip žemdirbiai Vakarų Europoje, irgi sklaidosi. Lėšos Bendrajai žemės ūkio politikai mažėja, nors ne taip drastiškai. Pagal Komisijos pasiūlymą – -5,2 proc. (250 mln. eurų mažiau), pagal suomių – -1,6 proc. (77 mln. eurų mažiau). T.y. jei 2014-2020 m. gavome 4,8 mlrd. eurų, dabar – 4,56-4,7 mlrd. eurų.

Ignalinos atominės uždarymui ir Kaliningrado tranzitui planuojamos skirti lėšos irgi nedžiugina, tiesa, ten sumos „vaikiškos“. Tiek Komisija, tiek suomiai siūlo Ignalinos klausimui skirti 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.), Kaliningrado tranzitui – 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau). Tuo labiau, kad Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.

Vienintelis pliusas Lietuvai pateiktoje DFP „Excelio“ lentelėje – naujas fondas – Biudžeto instrumentas konvergencijai ir konkurencijai, pagal kurį mūsų šaliai tenka 121 mln. arba 153 mln. eurų. Šio fondo lėšos bus skirtos euro zonos šalims, kad jos vykdytų reformas ir investicijas, kurios padidins ekonomikos augimą ir euro atsparumą krizėms.


„Akivaizdu, kad nei Europos Komisijos, nei vėliau pateiktas Suomijos variantas Lietuvai kategoriškai yra nepriimtinas. Ypatingai, kai kalbame apie Sanglaudos politiką ir nesant pakeitimų, priimti ir sutikti su tokiu variantu – aš asmeniškai tikrai negalėčiau“, – kalbėjo ministras V. Šapoka.

Lietuvos argumentai

Lietuva turi ir savo argumentų, kuriuos ir pristatė ministras Komisijai. Šiek tiek anksčiau jie taip pat buvo pristatyti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio komandai, kuri dabar pradėjo derybas dėl DFP su kiekviena ES šalimi atskirai.

„Tiek Ignalinos uždarymo klausimas, tiek Kaliningrado tranzito schema – tai yra ES įsipareigojimai, kurie turi būti tinkamai vykdomi ir su finansiniais ištekliais, kurie būtų pakankami. Priešingu atveju, tai taptų ne vien tik Lietuvos problema, tai taptų taptų problema visos ES“, – dėstė V. Šapoka.

Išmokų žemdirbiams klausimu – irgi turime, ką pasakyti: šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą.

„Jeigu kalbame apie žemės ūkį, tai turime užtikrinti, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodos. Kaip žinia, 2013 m. Europos Vadovų Taryba įsipareigojo siekti išmokų sulyginimo šiame ateinančiame periode“, – tvirtino ministras.

Vilius Šapoka

Na o dėl Sanglaudos politikos Lietuva apeliuoja į metodologijos netikslumą. Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio ir šalis yra traktuojama kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų, todėl jai atitinkamai mažinamos ES Sanglaudos politikos lėšos. Tačiau V. Šapoka įsitikinęs, kad „tobulų kriterijų nėra ir tais atvejais, kuomet būna išskirtinės aplinkybės, šalys narės turi gauti kompensaciją. Šiuo atveju ignoruoti fakto, kad Lietuva neteko nemažos, aktyvios gyventojų dalies, negalima. Dar ir turint omeny, kad pridėtinę vertę šie žmonės kuria kitose ES šalyse.“

Nėra pinigų!

Vis dėlto Briuselis irgi turi savų argumentų: Lietuvos, kaip ir kitų rytinių ES šalių, pragyvenimo lygis priartėjo prie Vakarų Europos. Vadinasi Sanglaudos politika suveikė, o dabar kuomet tapote turtingi, laikas ne tik gauti, bet ir mokėti – taip veikia ES. Be to, į ES duris beldžiasi nauji „skurdžiai“, o ta pati Lietuva labai remia ES plėtrą.

Be to, Sanglauda, kaip ir Bendroji žemės ūkio politika, tampa nemadinga. T.y. vis daugiau pasisakančių, kad užtenka užkasinėti pinigus į žemę (jie neišauga), o reikia investuoti į naująsias technologijas, nes esant stipriai pasaulinei konkurencijai, Europa ir taip jau daugelyje sričių velkasi uodegoje. Dar nauji iššūkiai – nuo migracijos iki Žaliojo kurso. Būtent todėl tarkim suomiai siūlo bendrai visame ES biudžete mažinti lėšas Sanglaudai 3 proc. (daugiau nei 13 mlrd. eurų), o žemės ūkiui – 13 proc. (63 mlrd. eurų).

Eurai

Vis dėlto svarbiausias Briuselio argumentas – nėra pinigų. T.y. iš ES traukiasi britai, kurie buvo vieni didžiausių ES donorų (pvz.: vien 2018 m. sumokėjo apie 13,5 mlrd. eurų, nors dalį po to atgavo). Kiti didieji donorai irgi pavargo būti donorais. Olandija, Švedija, Austrija, Danija ir Vokietija net prieštarauja tiek Europos Komisijos, tiek Suomijos DFP variantui. Bet ne dėl pinigų Sanglaudai ar kam kitam, o dėl pačio biudžeto dydžio – nori, kad ES septynerių metų biudžetas būtų tik 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Komisija siūlo 1,114 proc. (1,13 trln. eurų), Suomija – 1,07 proc. (1,09 trln. eurų).

Taigi derybos dėl DFP gali baigtis ne papildomų ES pinigų išsikovojimu, o atvirkščiai – dar didesniais karpymais.

„Kai daugiau yra gaunančių nei duodančių, tai duodančių įtaka yra visuomet didesnė. Argumentų yra, kad tie pinigai naudingi visai ES, įskaitant ir tuos pačius duodančius. Tačiau akivaizdu, kad jų nei priversti, nei kitaip šantažuoti neįmanoma“, – optimizmu netryško ES ekspertas dr. Klaudijus Maniokas.

Atsakomybė – ant prezidento pečių

„Derybos nėra pasibaigę, bet grafikas ganėtinai įtemptas. Mūsų visi namų darbai yra atlikti. Dabar svarbu finišo tiesiojoje, kuomet tiesiogiai Lietuvos prezidentui teks paromis sėdėti derėtis, atlaikyti tą spaudimą tam, kad į Lietuvos poziciją būtų deramai atsižvelgta“, – teigė V. Šapoka.

Dabar svarbu finišo tiesiojoje, kuomet tiesiogiai Lietuvos prezidentui teks paromis sėdėti derėtis, atlaikyti tą spaudimą tam, kad į Lietuvos poziciją būtų deramai atsižvelgta
Vilius Šapoka

Pokalbiai su Europos Vadovų Tarybos pirmininko komanda bus tęsiami. Taip pat turėtų įvykti atskiras Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbis su pačiu pirmininku Ch. Micheliu dėl DFP.

Beje, vasario 1 d. Portugalijoje įvyks Sanglaudos draugų susitikimas, kuriame 16 ES šalių tikėtina dar kartą pasisakys už didesnį ES biudžetą, taip pat ir Sanglaudos politikai skiriamų lėšų kiekį. Susitikimas – premjerų lygio, bet ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neplanuoja ten dalyvauti.

Vasario pabaigoje planuojama neeilinė Europos Vadovų Taryba Briuselyje, kur dalyvaus prezidentas G. Nausėda.

„Tikėtina, susitikimas bus apie vasario 20 d., bet kol kas nėra patvirtinta. Žinoma, bus organizuotos derybos ir kovo mėnesį. Pagal dabartines diskusijas matosi, kad vasario pabaigoje bus esminės derybos“, – kalbėjo finansų ministras, pridūręs, kad Lietuva ne tik paruošusi argumentaciją, bet ir techninius sprendimus, kuriuos, tiesa, atsisakė įvardinti – derybinė paslaptis.

Optimizmui prielaidų – nedaug

Kai kurie diplomatai prognozuoja, kad bus pasiektas tarpinis sprendimas tarp Komisijos ir Suomijos pasiūlymo, tarkim, bendrai DFP sieks 1,09 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Kaip Lietuvai seksis išsiderėti, „kad lėšų skirstymas būtų sąžiningas“ – sunku pasakyti. Neoficialiai kalbama, kad didelio susižavėjimo Lietuvos argumentai nekelia.

Pesimistiškos nuotaikos ir Europos Parlamente – galbūt, galima tikėtis tam tikrų nuolaidų dėl Ignalinos atominės elektrinės, bet dėl Sanglaudos – pinigų skirstymo taisyklės yra taisyklės. Europarlamentas, beje, pasisakė, kad DFP būtų net 1,3 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų, Ignalinai skirta net 780 mln. eurų ir prieštarauja Sanglaudos mažinimui, tačiau šiame derybų DFP etape tiesiogiai nedalyvauja.

„Nežinau visų detalių, bet suprantu, labai tikėtina,kad už mėnesio tos derybos bent jau principinės turėtų būti baigtos. Nežinau, ar tai mums gerai būtų. Manau, gal nelabai, – kalbėjo dr. K. Maniokas. – Prielaidų kažkokiam geram sprendimui aš nelabai matau. Ką daryti? Tai taktinis klausimas, į kurį aš neturiu akivaizdaus atsakymo.“

Prielaidų kažkokiam geram sprendimui aš nelabai matau.
Klaudijus Maniokas

Tiesa, jis pridūrė, kad Ignalinos klausimu galima tikėtis pozityvesnio rezultato: „Universaliai didinti lėšas pagal koeficientus ir formules niekas nenori, nori dalinti individualias dovanėles. Tokiu būdu tokiose derybose reikalai sprendžiasi ne pirmą kartą. Paprastai Lietuva ir gauna dovanėlę – per Ignaliną ar kokį kitą individualų reikalą. Bet tos dovanėlės būtų nedidelės. Vis tiek išliktų labai rimto ES sanglaudos investicijų mažėjimo problema.“

Universaliai didinti lėšas pagal koeficientus ir formules niekas nenori, nori dalinti individualias dovanėles. Tokiu būdu tokiose derybose reikalai sprendžiasi ne pirmą kartą.
Klaudijus Maniokas

Pasaulio pabaiga?

Lietuvoje pastaruoju metu netyla kalbos vos ne apie pasaulio pabaigą, jei nepavyks bent jau Sanglaudai išsiderėti daugiau pinigų: esą šalies ekonomikos augimas kasmet sulėtėtų 0,5 proc., nedarbas išaugtų ar įstrigtume vidutinių pajamų spąstuose, kuomet ekonomikos augimą, kuris iki šiol buvo spartus, pakeis stagnacija.

„Pasaulio pabaiga neartėja, bet tai nereiškia, kad nereikia dėti daugiau pastangų derybose. Derėtis reikia, būtina, nes neblogai mes tas ES investicijas panaudojame ir jos yra reikalingos, – teigė ES ekspertas. – Kad mes be jų išgyvensime – tai tikrai, taip.“

Klaudijus Maniokas

Jei bus patvirtinti dabartiniai planai, Lietuva 2021-2027 m. gaus 1,874-1,898 mlrd. eurų mažiau nei 2014-2020 arba kasmet mažiau apie 270 mln. eurų. Kita vertus, per septynerius metus Lietuva į ES „investuos“ 3,9-3,8 mlrd. eurų, o iš ES gaus mažiausiai 10,95-10,9 mlrd. eurų, t.y. „pelnas“ – apie 7 mlrd. eurų. Be to, dar yra galimybė pasinaudoti kitais ES fondais, nors dėl jų reikės konkuruoti su kitomis šalimis narėmis.

„Svarbiausia ne sumažėjimas investicijų, o tai, kad reikės įdėti daugiau nacionalinių pinigų, o jų iš šono nepadarysi. Tad arba reikės daugiau mokėti iš tarifų – elektros, vandens ir pan. – taip dengti infrastruktūros kaštus, arba iš mokesčių“, – paaiškino dr. K. Maniokas.

Jis taip pat nebuvo linkęs smarkiai susieti ES paramos mažėjimo ir vidutinių pajamų spąstų.

Akivaizdu, kad šiuo atveju reikia ne tik ES paramos, bet ir kažkokių kitų kūrybingų sprendimų. (...) Kita vertus, dabar pastebime labai daug teigiamų tendencijų.
Klaudijus Maniokas

„Akivaizdu, kad šiuo atveju reikia ne tik ES paramos, bet ir kažkokių kitų kūrybingų sprendimų. (...) Kita vertus, dabar pastebime labai daug teigiamų tendencijų. Pridėtinės vertės eksportas auga. Matau esminį struktūrinį lūžį – „Transparency International“ prieš porą dienų paviešino informaciją, kad lietuviai per paskutinius 15 metų tris kartus mažiau duoda kyšių. Ir čia jau yra žingsnis link mažesnių pajamų spąstų. Tik tada, kai sumažinama korupcija, galima naudoti kūrybingus, pasitikėjimu grįstus sprendimus. Čia yra mūsų problema – viešieji pirkimai, sprendimai pagrįsti tuo, kad „vis tiek pavogs“, todėl reikia daug visokiausių saugiklių pridėti“, – kalbėjo ES ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (592)