aA
Valstybinių miškų urėdijos vadovui Mariui Pulkauninkui pareiškus norą trauktis iš posto, nes jis esą neturi politinio palaikymo, kai kurie parlamentarai tikina, kad tokį palaikymą jis turi, kiti gi mano, kad valstybės įmonės vadovui jo net nereikia. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ketvirtadienį teigęs, kad vyriausiasis urėdas bus atleistas šalių susitarimu, penktadienį nepatenkino M. Pulkauninko prašymo atleisti iš darbo ir patikino, kad jis turi politinį palaikymą.

Nuo 2018 metų kovo urėdijai vadovaujantis 41-erių M. Pulkauninkas ketvirtadienį BNS sakė, kad jis neturi politinio palaikymo, todėl paprašė ministro nuo penktadienio nutraukti sutartį šalių sutarimu, o K. Mažeika BNS sakė tam pritaręs.

M. Pulkauninkas pripažino, kad jo sprendimui įtakos turėjo ir trečiadienį Vyriausybės priimtas sprendimas valstybinių miškų medieną laikinai parduoti iki 20 proc. pigiau.

Išskirtinai „DELFI Dienai“ – iš posto trauktis norintis vyriausiasis miškų urėdas M. Pulkauninkas: kuo baigsis urėdo noras trenkti durimis?

– Jūs pats vakar žiniasklaidai teigėte, kad traukiatės dėl to, kad neturite politinio palaikymo, bet ministras kartoja, kad Jūs turite jį. Kaip pats jaučiatės šiandien?

– Šiandien jaučiuosi kitaip, nei jaučiausi vakar. Turiu įvairių pamąstymų.

– Kokie tie pamąstymai?

– Galvoju, ar tas palaikymas tikrai yra, ir kiek jo yra. Ne visi tą politinį palaikymą suprantame vienodai.

Marius Pulkauninkas
Marius Pulkauninkas
© DELFI / Karolina Pansevič

– Kaip jūs jį suprantate?

– Aš politinį palaikymą suprantu pakankamai plačiai. Tai yra galimybės vykdyti tą veiklą, kuri yra numatyta, pasiekti įmonės tikslus. Tai yra ir konkretūs veiksmai, ir fonas, o politinis palaikymas tai konkrečių žmonių pritarimas arba nepritarimas, arba net ir visos visuomenės nepritarimas darbams, kuriuos mes darome.

– Kokio to palaikymo Jums trūksta?

– Ketvirtadienį, kai pateikiau ministrui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tai buvo visuma veiksnių. Visus juos įvertinau, manau, kad bendras politinis pasitikėjimas yra sumažėjęs, todėl mano sprendimas buvo nutraukti darbo sutartį.

– Su jumis gal iki vakar nesikalbėjo ministras, premjeras? Ką reiškia tas pasitikėjimo trūkumas?

– Tai yra bendras dalykas, ir tam tikras nuomonių skirtumas su ministru ir ministerija. Taip pat palaikymas darbams, kuriuos įmonė daro, įmonės reformos gynimas, kai bendrai ji yra puolama.

– Kokio palaikymo iš ministro iki penktadienio ryto jūs neturėjote?

– Vienas iš klausimų, dėl kurių mes su ministru turėjome skirtingas nuomones, tai buvo medienos prekybos taisyklės. Kitas klausimas buvo įmonės būstinės vieta ir kiti klausimai.

– Ar teisingai mes suprantame, kad jūsų pasiryžimas trauktis pernakt sumažėjo, o penktadienį jūs buvote susitikęs su ministru ir jis jus perkalbėjo?

– Tai įvyko ne per naktį. Susitikimas buvo ryte, mano nuomonė nepasikeitė per naktį. Per susitikimą ministras pasakė, kad palaikymas tikrai yra. Siūlė apsvarstyti mano apsisprendimą, nes ministras nepriėmė mano pasiūlymo. Jis pasiūlė dar pagalvoti, padiskutuoti, kaip būtų galima sukurti arba pagrįsti tą politinį pasitikėjimą.

– Jūs sakote, kad jūsų nepalaiko ministras ir visa Vyriausybė, kuri atpigina medieną 40 proc., bet ministras sako, kad turite pasitikėjimą.

Marius Pulkauninkas
Marius Pulkauninkas
© DELFI / Karolina Pansevič


– Tai yra ta dalis, kurią ir teks įsivertinti ir pagalvoti man bei ministrui.

– Ar ministras jums pažadėjo peržiūrėti Vyriausybės patvirtintą kirtimų tvarką?

– Mes su ministru kalbėjome, kad reikia vertinti ir įmonės poziciją, ministerijos matymą, kaip mes pasiektume, kad rezultatas Lietuvai ir įmonei būtų priimtinesnis.

– Jūs savo tokiu ėjimu tarsi prieštaraujate Vyriausybės priimtam sprendimui.

– Nepasakyčiau, kad taip. Yra medienos specialistai, miškininkai, specialistai, kurie prekyba užsiima jau daugybę metų. Mes matome, kad yra didžiulė rizika, kad su tokiomis taisyklėmis medienos kaina gali drastiškai kristi. Visa tai gali privesti prie to, kad įmonės rezultatai blogės.

– Kiek įtakos jūsų persigalvojimui gali turėti ministro sprendimas iškelti jūsų vadovaujamą miškų urėdiją?

– Šis klausimas irgi labai svarbus, nes nuo to priklauso įmonės veikla. Tai rodo bendrą palaikymą įmonei.

– Jūs laikotės nuomonės, kad jūsų administracija turėtų dirbti Vilniuje?

– Ne. Aš laikausi nuomonės, kad sprendimas dėl įmonės būstinės turi būti racionalus, sprendimas turėtų būti toks, kad duotų įmonei didžiausią naudą ir mažiausią žalą.

– Kur jūs įsivaizduotumėte savo būstinės veiklą?

– Mes atlikome vertinimą ir diskutavome daugiau negu pusę metų. Reikia pabrėžti, kad įmonė šiandien yra daugiausia regioninė įmonė Lietuvoje, yra virš 3 tūkst. darbuotojų, dirba įvairūs specialistai, jie dirba padaliniuose. Centrinė administracija skirta tam, kad ji valdytų visus įmonės procesus.Tai yra aukštos kompetencijos darbuotojai, kurie turėtų ir turi valdyti įmonę. Tokių darbuotojų iki tol nebuvo, generalinė urėdija atliko įvairias funkcijas. Natūralu, kad aukštos kompetencijos darbuotojai yra ten, kur yra didieji miestai ir didžiosios įmonės, žinoma, vieni iš tų miestų yra Vilnius bei Kaunas. Jeigu tokias kompetencijas mes randame šiuose miestuose, tam, kad tuos darbuotojus galėtume prisitraukti, atvykimas į darbą jiems turėtų būti pakankamai artimas. Ta ašis tarp Vilniaus ir Kauno būtų racionaliausia.

– Ar šios jūsų administracijos perkėlimo argumentus girdi aplinkos ministras?

– Pats ministras yra sakęs, kad tai yra politinis sprendimas. Politinis sprendimas būstinę perkelti į Kazlų Rūdą yra priimtas. Taip yra. Turėti centrinę būstine regione irgi yra politinis sprendimas. Su ministru esame diskutavę, pateikinėjome skaičiavimus ir argumentus.

– Kokie ministro argumentai?

– Tokie, kad tokie dalykai turėtų būti regione, taip pat buvo sakoma, kad Kazlų Rūdos regionas yra tinkamiausias būstinei.

– Ar ministras supranta, kad administracijoje neliks daugybės žmonių?

– Tą su ministru esame kalbėję, kalbėjome, kad galbūt galėtų būti koks nors tarpinis variantas, nes dauguma žmonių važinėti gali nesutikti.

– Ar pats sutiktumėte dirbti Kazlų Rūdoje?

– Aš, kaip įmonės vadovas, prisiimu atsakomybę už įmonę ir jos veiklą. Manau, kad mano vertinimas priklausys nuo darbuotojų. Jeigu didžioji dalis žmonių sutinka, aš vedu kolektyvą, bet jeigu būtų situacija, kad darbuotojai nesutikų, aš nebeturėčiau komandos. Tada nebegalėčiau vadovauti.

– Ar jūsų sprendimas gali artimiausiu metu pasikeisti?

– Ministras paprašė manęs pagalvoti, mes ir pagalvosime, kita savaitė yra tokia šventinė, trumpesnė, ir paskui aš planuoju savo atostogas iki beveik liepos vidurio. Toks pakalbėjimas ir buvo.

– Bet neaišku, kokios sandaros Vyriausybė veiks po liepos 12 dienos?

– Liepos 12 dieną tik grąžinami įgaliojimai.

– Ką pradėjęs vadovauti valstybinei miškų urėdijai ten radote?

– Nežinau, nuo ko pradėti. Radau tai, kad buvo priimti formalūs sprendimai ir įvykdyta reforma. Reforma buvo įvykdyta 2018 metų sausio 8 dieną. Buvo priimtas sprendimas, kad urėdijos jungiamos į vieną. Parengiamųjų darbų buvo tik teisiniai. Konkursas pasibaigė ir aš buvau paskirtas vadovu. Kai aš atėjau, radau dar tik besiformuojančią įmonę ir jos struktūrą. Valdyba buvo patvirtinusi įmonės administracijos struktūrą, buvo patvirtinta, kad nuo kitų metų vietoje 42 urėdijų ir padalinių liks 26.

– Mūsų žiniomis, anksčiau urėdijoms vadovavę veikėjai ir su jais susijusi aplinka, urėdijos pinigus taškė į kairę ir į dešinę, o nuostoliai – milijoniniai. Ar tiesa?

– Gali būti, kad taip. Pagal dokumentus, pavyzdžių gali būti įvairių. Vienas pavyzdys yra integruota miškų ūkio valdybo informacinė sistema, buvo sugalvota, kad visos urėdijos bedrai ją kurs. Techninė užduotis buvo parašyta 2006 metais, pradėta kurti 2012 metais, o kai aš atėjau, ji buvo sukurta, bet neveikianti. Jai sukurti išleista 3,5 milijonų eurų.

– Kokią sumą tokių pirkinių jūs radote ir suskaičiavote?

– Tikriausias šis buvo didžiausias. Gali būti, kad kiekviename pirkime, jeigu kaina buvo pakeliama keliais procentais, tai sumos milijoninės.

– Bet pirkimai vykdyti neskaičiuojant pinigų?

– Buvo 42 valstybėlės valstybėje, kiekviena turėjo savo kunigaikštystę. Jau prieš man ateinant tos analizės buvo daromos, ministras kreipėsi į teisėsaugos institucijas mes vėl bandome vertinti tą situaciją, kad tokių dalykų ateityje nebūtų.

– Ar jums per darbo metus pavyko išvalyti sistemą?

– Sunku pasakyti. Turbūt būtų naivu sakyti, kad sistema, kuri tiek metų veikė nepriklausomoje Lietuvoje, dar dešimtmečius okupuotoje Lietuvoje, tai būtų naivu sakyti, kad pavyko viską pakeisti per metus. Tai būtų per optimistiška, bet kad mes daug ką darėme, kad to nebūtų, tai tikrai faktas.

– Kaip įvertino komanda jūsų pareiškimą apie pasitraukimą?

– Manau, kad jiems buvo sukrėtimas, jie reagavo sunkiai.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „DELFI diena“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.1000

Ruginienė: reikalingas valstybės įsikišimas su socialiai atsakingais mokesčiais (2)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė ( LPSK ) Inga Ruginienė sako, kad...

Seime užstrigo siekis apmokestinti bankų turtą (81)

Seimas kol kas nepradės svarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų,...

Gyvai / Vilius Šapoka Seime pristato 2020 metų valstybės biudžetą (67)

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pateikia 2020 metų...

Kitąmet bus kuriamas tikrųjų akcininkų registras

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų...

Valstybės ir savivaldybių biudžetai šiemet gavo 22,2 proc. daugiau pajamų nei pernai (3)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir...

Top naujienos

Pranckiečio testas valdančiajai koalicijai: susiklostė ypatingos sąlygos balsuoti papildyta 12:10 val.  (236)

Antradienį paaiškės, ar valdantieji turi bent 71 balsą išspręsti nepasitikėjimo Seimo...

Gyvai / 2020 metų biudžetas: Seimas nesutinka plėsti NT mokesčio mokėtojų rato (67)

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos...

Šimonytė – apie biudžetą: kažkuria prasme tai yra skandalinga

Seime pateikiant kitų metų biudžetą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Lemiamas Pranckiečio ir valdančiųjų susirėmimas: darbotvarkė patvirtinta (42)

Seimo antradienio posėdyje bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro...

Prie Norvegijos krantų dreifuojantis Rusijos ledlaužis pasiuntė nelaimės signalą papildyta 12.02 (70)

Rusijos ledlaužis „Tor“, esantis netoli Norvegijos krantų, pasiuntė nelaimės signalą ir...

Vertingiausia sutartis Lietuvos istorijoje: rankomis trina ir „Pacers“, ir patys Saboniai (63)

Indianos „Pacers“ klubas patvirtino, kad ilgam pratęsė sutartį su 23-ejų metų 211 cm ūgio...

Gyvai / DELFI Premjera. Gimtadienį švenčiantis Donatas Montvydas – apie įsimintiniausius gyvenimo įvykius

Antradienį 12 val. laidoje DELFI Premjera - dar vienas pirmas kartas! Studijoje lankysis...

Pamirškite močiučių patarimus – ekspertė paaiškino, kodėl „namudinė“ kosmetika labiau kenkia nei padeda (22)

Vardan to grožio, visos pasidarėme labai kūrybingos. Bet... jeigu mokame skaniai pagaminti košę,...

Abortą patyrusios lietuvės išpažintis: vaiko abu norėjome, bet kai pastojau, prasidėjo košmaras (30)

Pagal oficialią statistiką Lietuvoje per metus atliekama per 3,5 tūkstančio abortų. Tačiau...

Kalvarijos sav. dingo su šuniuku iš namų išėjęs vyras

Policijos duomenimis, be žinios dingęs Audrius Pazniokas (gim. 1983 m.) spalio 15 d., apie 19.15...