Jau kelis mėnesius iš eilės Lietuvoje fiksuojamas sparčiausias kainų augimas iš visų ES šalių. Vis dėlto yra specialistų, kurie remiasi kita statistika ir teigia, kad lietuviai visko gali nusipirkti dukart daugiau nei turtingose valstybėse.
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos banko Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Mindaugas Liutvinskas feisbuko paskyroje neseniai pasidalijo agentūros „Bloomberg“ publikuotą grafiką.

Jame lyginamos pragyvenimo išlaidos skirtingose ES šalyse. Kaip pagrindas imamos pragyvenimo išlaidos Vokietijoje (lentelėje ji pažymėta mėlynai).

Sprendžiant iš grafiko, palyginti su ja, Lietuvoje viskas yra kone perpus pigiau. Kita vertus, Liuksemburge pragyvenimo išlaidos (lyginant tų pačių prekių ir paslaugų krepšelį) bent 33 proc. didesnės už vokiškas. Tiesa, grafike nurodoma, kad tai yra 2016 m. statistikos palyginimas.

Besiskundžiantiems lietuviškomis kainomis turi naują atsakymą
© Bloomberg

DELFI paprašė Lietuvos banko komentaro apie tokį kainų palyginimą. Tačiau bankas atsisakė jį pateikti.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Mažvydas Jastramskis savo paskyroje pasidalijo šių metų pavasarį atliktos „Eurobarometro“ apklausos rezultatais.

Jie parodė, kad net 52 proc. Lietuvoje apklaustų gyventojų nurodo, kad svarbiausia mūsų šalies problema – didėjančios kainos ir brangstantis pragyvenimas.

Net Bulgarijoje, kuri laikoma viena iš skurdžiausių ES valstybių, tik trečdalis apklausos dalyvių kaip didžiausią problemą įvardija didėjančias kainas.

Kitose valstybėse šis rodiklis dar mažesnis – pvz., Estijoje, kur taip pat oficialiai fiksuojama nemaža infliacija, tik 8 proc. respondentų tai įvardina kaip didžiausią šalies problemą.

Vis dėlto politologas taip pat atsisakė plačiau pasidalinti įžvalgomis apie šios apklausos rezultatus.

Besiskundžiantiems lietuviškomis kainomis turi naują atsakymą
© Facebook

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nesistebėjo, kad gyventojai taip abejoja oficialia statistika dėl kainų didėjimo:

„Visada yra poreikis kainų skirtumus aiškinti subjektyviai. Kokio nors pirkėjo galvoje užsifiksuoja, kad panaši prekė Vokietijoje (neva ar iš tikrųjų) kainuoja mažiau nei Lietuvoje ir iš to daromos apibendrinančios išvados.

Man labiau pasitikėjimą kelia kompleksiniai tyrimai, kuriuose kainų lygis vertinamas pagal daugelį prekių ir paslaugų kainas. Šie tyrimai rodo, kad pagal kainų lygį, ypač paslaugų kainų, Lietuva vis dar nepasiekia to lygio, kuris yra pavyzdžiu pasirinktoje Vokietijoje.“

Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į perkamosios galios skirtumus įvairiose šalyse.

„Neatsitiktinai tos valstybės, kuriose yra didžiausia perkamoji galia, didžiausios vidutinės pajamos, turi ir didžiausią kainų lygį. Atrodytų, kad bendroje euro zonoje turėtų veikti vadinamas kainų arbitražas, jos turėtų išsilyginti ir skirtis tik dėl transportavimo kaštų.

Tačiau dažniausiai taip nebūna. Nebūna tiek dėl perkamosios galios skirtumo, tiek dėl netiesioginių mokesčių skirtumo. Pvz., pridėtinės vertės mokesčiai ar akcizai skirtingose ES valstybėse ir šiandien nėra identiški“, – aiškino pašnekovas.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Jo nuomone dėsninga ir tai, kad lietuviai kaip didžiausią problemą įvardija būtent kainų didėjimą.

„Šiuo metu infliacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia iš visų ES šalių. Iš tikrųjų mes sprendžiame visai kitokio pobūdžio problemas. Euro zona skundžiasi, kad infliacija per maža, o Europos centrinis bankas dar bando pakurstyti ekonomiką, kad ji pasiektų 2 proc., kurie laikomi toleruojamu lygiu. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, infliacija yra bent du kartus didesnė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kita vertus, anot jo, atlyginimų pokyčiai Baltijos šalyse taip pat didžiausi ES. Pvz., Vokietijoje algos kad ir gerokai didesnės, jos auga dinamiškai apie 2–2,5 proc. kasmet, o ne 8–9 proc. kaip pas mus.

„Matyt, yra suprantama, kad dauguma žmonių infliaciją vertina kaip didžiausią blogį. Jeigu dalies jų pajamos vidutiniškai padidėjo 8-9 proc. tai nereiškia, kad tai patyrė visi. Kai kurie turi tas pačias pajamas arba padidėjusias mažiau nei infliacija. Dėl to jie sako: palaukite, mes ekonominio augimo vaisiais nesinaudojame, gal naudojasi kiti, bet tik ne mes.

Ekonominės situacijos pokytį jie dažniausiai ir vertina neigiamai. Bent jau jų finansinės padėties atžvilgiu. Jiems nerūpi abstraktūs ekonominiai rodikliai. Žmonės situaciją vertina pagal asmeninę savo asmeninę prizmę“, – svarstė patarėjas.

Jo teigimu, daugelis subjektyviai matuojamą infliaciją vertina kaip gerokai didesnę nei oficialią, nes tikrai ne visų pajamos didėjo:

„Kai prašoma subjektyviai įvertinti, tai jie subjektyviai ir atsako, kad man situacija pablogėjo. Ir negali sakyti, kad jie neteisūs. Gal jie perka daugiau prekių ir paslaugų, kurios pabrango labiau nei buvo bendra infliacija ir jie daro tokią išvadą. Šiuo metu kitų didesnių disproporcijų mūsų makroekonomikoje nėra, tai suprantama, kad infliacija įvardijama kaip pati pagrindinė.“

Prieš kurį laiką Seimo narė ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip gyventojai psichologiškai priima kainas.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Mokslo yra teigiama, kad žmonės linkę pajamų padidėjimą atsiminti tik ribotą laiką. Neminint jau tų žmonių, kurių pajamos yra fiksuotos ir pririštos prie kokių nors valstybės reguliuojamų dydžių ir nesikeitė apskritai.

Kainų dinamiką rodanti infliacija irgi nusako tik „vidutinio statistinio“ vartotojo, kuris gamtoje neegzistuoja, padėtį. Tuo metu kiekvienas iš mūsų turi savo krepšelį, savo prekių ženklus, kuriuos renkamės, tad ir vertiname per savo patirtį“, – komentavo politikė.

Jos teigimu, psichologiškai paaiškinama, kad žmogus nėra linkęs fiksuoti kainų mažėjimo (pvz., administruojamų valstybės – centrinio šildymo ar pan.), jis tai priima kaip savaime suprantamą dalyką.

Neigiami pokyčiai, jų didėjimas žmonių pastebimi žymiai labiau:

„Žmonės per daug nesivargina daryti savo asmeninių infliacijos indeksų, kur susivestų tikrą rodiklį ir palygintų jį su analogiškais pirkiniais prieš kurį laiką, kad išsiaiškintų tiesą: ar tikrai perka lygiai tas pačias prekes, lygiai tais pačiais kiekiais ir kiek iš tiesų pakito krepšelio kaina, o kiek – vartojimo įpročiai.“

Anot I. Šimonytės valdžia kainų augimui neigiamą įtaką keliais būdas. Pavyzdžiui, administraciniais sprendimais, tarkime, keisdami akcizus, arba per viešąsias paslaugas didindami visuminę paklausą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalo – kaltųjų paieškos Estijoje

Estijos premjeras Juris Ratas pareikalavo, kad su pinigų plovimo per „ Danske Bank “ filialą...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (309)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...

Už pažeidimus rengiant daugiabučio Užupyje projektą architektas neteko atestato (2)

Architektų profesinio atestavimo komisija panaikino architekto Henriko Štaudės kvalifikacijos...

Po juodų dulkių skandalo Klaipėdoje – skubus pasitarimas (32)

Klaipėdoje tvyrant nepasitenkinimo nuotaikoms dėl taršos sušauktas skubus pasitarimas.

Rygos oro uosto pelnas išaugo

Rygos oro uostas pranešė pirmąjį pusmetį uždirbęs 5,9 mln. eurų neaudituoto pelno - 7,4 karto....

Top naujienos

Po šiųmetinio poilsiautojų antplūdžio Palangoje daromos išvados: būdavo dienų, kai tėvų neberasdavo apie pusšimtis vaikų (4)

Palangos gelbėtojai šią vasarą ne tik sergėjo poilsiaujančiuosius pajūryje, bet ir dažnai...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (309)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...

Maksimo Galkino dėmesį Grybauskaitei rekomenduoja praleisti pro ausis (373)

Palangos koncertų salėje pasirodymą surengęs Maksimas Galkinas pokštavo apie Rusiją,...

„Bloomberg“ apie Merkel ir Putino susitikimą: prognozuojamas tikras uraganas (1)

Tarptautinių santykių srityje prognozuojamas tikras uraganas: dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo...

Po skandalo bažnyčioje prabilo Vėlyvis: kito mūsų performanso vieta kaip ir aiški (649)

Penktadienį naujienų portalo DELFI redakcija sulaukė režisieriaus Emilio Vėlyvio komentaro...

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (70)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (47)

Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas...

Kėdainietis šimtukininkas studijuos Kembridže (14)

Buvę rajono abiturientai, išleistuves atšventę liepą, jau gyvena neramiomis studijų pradžios...

Vainauskui parūpo naujasis „Ryto“ pavadinimas (35)

Iš pradžių savininkus, o paskui ir pavadinimą pakeitęs Vilniaus „Ryto“ klubas gali įsivelti...

Per pasaulį praūžus priekabiavimo skandalų bangai Lietuvai yra dėl ko gėdytis (35)

Kultūrinis seksizmas – tai it dramblys kambaryje: akivaizdus, bet niekieno lyg nepastebimas,...