Nors Bulgarija Europos Sąjungos nare tapo trejais metais vėliau nei į ją įstojo Lietuva, valstybei kol kas sekasi kur kas prasčiau. DELFI domisi, kaip vyksta gyvenimas Europos Sąjungos šalyje, kuri dažnai patenka į visų statistinių lentelių paskutines vietas.

Bulgarijai paskutinė vieta tenka Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui. Kaip nurodo Eurostat, 2015 m. šis rodiklis buvo 53 proc. žemiau nei ES vidurkis.

Mažiausias Bulgarijoje iš visų ES narių ir minimalus atlyginimas, kuris siekia 235 eurus, kai Lietuvoje – 380 eurų. 2014 m. mažas pajamas uždirbo 18,2 proc. dirbančiųjų. Tais pačiais metais valandinio darbo užmokesčio mediana siekė 1,7 euro, kai Lietuvoje – 3,1 euro, o ES vidurkis – 13,2 euro.

Mažesnė gyventojų perkamoji galia atsispindi ir kainose. Pagrindiniame Sofijos bulvare, kur vakarais renkasi kavinėse ir restoranuose pasėdėti išgalintys gyventojai, kainos vilioja – lašišos burgeris – 4,5 euro, tortilija – 3 eurai, vietinis alus (0,5 l) – 1,5 euro, sūrio pyragas – 3,5 euro.

Kainas įvairiuose miestuose lyginančio portalo numbeo.com duomenimis, kapučino kava Sofijos restoranuose ir kavinėse kainuoja apie 1,05 euro.

Sofijoje veikia dviejų linijų metro. Vienkartinio bilieto kaina – 0,8 euro. Benzinas degalinėse kainuoja panašiai kaip Lietuvoje – apie 1-1,1 eurą už litrą.

Kaip nurodo jau minėtas portalas, vieno kambario nuoma Sofijos centre – apie 282 eurai, už centro – apie 206 eurus. Taip pat paminima, kad vidutinis atlyginimas Bulgarijos sostinėje po mokesčių – 530 eurų.

Eurostat skelbia, kad bendras kainų lygis Bulgarijoje 2015 m. sudarė 47 proc. ES vidurkio, kai Lietuvoje – 61 proc.

Bulgarijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 20 proc.

Pasakoja, kuo skiriasi pirkėjai Lietuvoje ir Bulgarijoje

Jau daugiau nei dešimt metų į Bulgarijos mažmeninės prekybos rinkoje yra įžengusi „Vilniaus prekyba“. Šiuo metu „Maxima Bulgaria“ šalyje turi 61 parduotuvę. Vien Sofijoje – 26. Parduotuvės pavadintos – „T Market“. Jose iš viso dirba daugiau nei 900 žmonių.

Penkerius metus Bulgarijoje gyvenantis „Maxima Bulgaria“ komercijos vadovas Martynas Pikelis sutiko pasidalinti savo pastebėjimais apie mažmeninės prekybos rinkos skirtumus Lietuvoje ir Bulgarijoje.

Pats didžiausias skirtumas tarp šių valstybių, kalbant apie parduotuves ir prekybos tinklus, Bulgarijoje rinka yra ne tokia koncentruota: dešimčiai didžiausių prekybos tinklų Bulgarijoje atitenka tik 39 proc. rinkos.

Lyderis, prekybos tinklas „Kaufland“, yra atsikovojęs apie 14 proc. rinkos, jau minėtas „T Market“, priklausantis „Vilniaus prekybai“, turi vos 1,4 proc. rinkos. Bulgarijoje parduotuves turinčiam „Lidl“ tenka apie 6 proc.

„Kai po Bulgarijos atvažiuoji į Lietuvą, atrodo, kad visi Lietuvoje gerai gyvena“, – pradėdamas pasakoti apie Lietuvos ir Bulgarijos pirkėjų skirtumus, paminėjo M. Pikelis.

„T Market“ Bulgarijoje yra nusitaikęs į gyvenamąsias zonas ir turi pakankamai nedideles parduotuves.

„Bulgarijos rinka yra labai jautri kainai. Didžiosios dalies žmonių pajamos yra mažos ir jie labai jautrūs kainai. Bulgarai nepatingės apeiti kelių parduotuvių, kad rastų geresnę kainą“, – pasakojo M. Pikelis.

Pasiteiravus, ar bulgarai taip pat, kaip lietuviai, išlepinti akcijų ir nuolat skelbiamų nuolaidų, parduotuvių tinklo atstovas teigė, kad bulgarams svarbu ne akcija ar nuolaida, bet kainos.

„Čia tokių akcijų, kaip 30-40 proc. nelabai ir būna. Čia apskritai kainų lygis mažesnis, – pastebėjo jis. – Maži žaidėjai, ypač regionuose, prekiauja žemos kainos kasdien principu. Jie arba neturi akcijų, arba jos nedidelės, bet išlaikomos žemame lygyje, ypač šviežio maisto“.

Dėl itin fragmentuotos rinkos iš Bulgarijos yra jau pasitraukę pora užsienio kapitalo prekybos tinklų. Pasak jo, smulkieji prekybininkai vis dar užima didelę dalį visos prekybos dėl istorinių aspektų – vakarietiški prekybos tinklai į Bulgariją atėjo ne taip ir seniai. Be to, Bulgarijoje vis dar labai gaji šešėlinė ekonomika.

Prieš trejus metus buvo skelbiama, kad Bulgarijoje – pati didžiausia šešėlinė ekonomika Europos Sąjungoje. Demokratijos studijų centro konferencijoje buvo skelbta, kad Bulgarijoje ji siekia 31,2 proc., kai ES vidurkis – 18,5 proc. Atliktus apklausą 16 proc. Bulgarijos gyventojų prisipažino, kad perka prekes juodojoje rinkoje.

Daugiau išleidžia maistui

Vaikščiojant Sofijos gatvėmis galima pajusti, kad šalyje labai jaučiama socialinė atskirtis: sunku įžvelgti viduriniąją klasę. Gatvėmis rieda arba pakankamai pagyvenusios transporto priemonės, arba tik pačios naujausios ir prabangios.

Didesnėmis pajamomis galintiems pasigirti gyventojams prestižas apsipirkti prekybos tinkle „Fantastico“. Matosi, kad prekybos tinklas investavęs daugiau į savo prekybines patalpas, bet ir kainos jame didesnės.

Paklaustas apie bendrą ekonominę situaciją Bulgarijoje, M. Pikelis pastebi, kad šalis keleri metai jaučia defliaciją, o žmonių pajamos auga, todėl gyventojai lėtai, bet juda į priekį.

Bulgarijos statistikos departamento duomenimis, pernai paskutinį ketvirtį šalies ekonomika augo 3,4 proc. Vidutinis atlyginimas visoje Bulgarijoje – 480 eurų.

„Kad ir kaip žmonės Lietuvoje besiskųstų, palyginus su čia, ten nėra taip blogai. Bulgarijoje tikrai žmonės didesnę dalį pajamų išleidžia maistui“, – kalbėjo penkerius metus Sofijoje gyvenantis lietuvis.

Bulgarijos socialinio saugumo instituto duomenimis, pernai šalyje gyveno 2,2 mln. pensinio amžiaus žmonių (iš viso – 7,5 mln. gyventojų).

Vidutinė pensija šalyje – 160 eurų. Čia verta paminėti, kad skurdo riba šalyje laikoma pajamos iki 145 eurų. Skelbiama, kad apie ketvirtadalis pensijų vos siekia 100 eurų, o minimali pensija – 80 eurų.

„Yra labai daug žmonių, kurie visas pajamas, likusias sumokėjus už komunalines prekes išleidžia maistui. Tokie gyventojai sau gali leisti tik pigiausias prekes“, – situaciją apžvelgė M. Pikelis.

Vis dėlto lietuvis teigė, kad paskutiniu metu pradedamas matyti ekonomikos atsigavimas, nors jis ir nėra labai spartus: „Į Bulgarija krizė atėjo vėliau, bet ir prieš tai labai daug optimizmo nebuvo. Per krizę šalyje labai sumažėjo tiesioginės užsienio investicijos. Kai atvykau 2012 m. viskas buvo sustoję, buvo tikrai liūdna. Nuo kokių 2015 m. vidurio viskas vėl pradėjo judėti, matomas atsigavimas“.

Rūgpienio suvartoja daugiau nei pieno

Aprodydamas Sofijoje veikiančias parduotuvės M. Pikelis papasakojo ir apie bulgarų prekių krepšelio ypatumus. Pasak pašnekovo, bulgarai itin mėgsta šviežius, vietinius maisto produktus.

„Taip pat jie labai daug perka vietinio rūgpienio. Daugiau net nei pieno. Taip pat labai populiari sausainių ir vaflių kategorija“, – pasakojo lietuvis.

Dėl gerų klimato sąlygų pigiau bulgarams pavyksta pasiūlyti vaisių ir daržovių. Vis dėlto kalbėdamas apie importuojamas prekes, kaip, pavyzdžiui, bananus, M. Pikelis paminėjo, kad jų kainos ne taip jau ir skiriasi nuo lietuviškų.

Lietuviško kapitalo parduotuvėse galima rasti ir lietuviškų produktų. Į Bulgariją dėl geros kainos vežami lietuviški „Ananasiniai“ saldainiai. Kai portalas DELFI lankėsi vienoje iš Sofijos parduotuvių jiems buvo taikoma akcija – kilogramo kaina apie 3,5 euro. Kai tuo metu internetinėje parduotuvėje „Barbora“ jų kaina siekė 5,01 eur/kg.

Taip pat „T Market” parduotuvėse galima rasti sūrio „Džiugas“. Jo 180 g pakuotėje kaina – 2,99 euro, kai lietuviškoje „Barboroje“ – 2,59 euro. Taip pat į Bulgariją vežamos lietuviškos dešrelės, alkoholiniai gėrimai, juoda duona.

„Ką Lietuva gamina gero pagal kainą, atsivežame čia, – sakė M. Pikelis. – Į mūsų parduotuves kas savaitę išvažiuoja dvi mašinos vien šviežių produktų. Lietuvoje tikrai yra gamintojų, kurie gali pagaminti konkurencingas prekes, net įskaičiavus logistikos kaštus“.

Kalbėdamas apie tipinį bulgaro prekių krepšelį, pašnekovas taip pat paminėjo, kad prekybos tinklų apyvartoje mažesnė dalis tenka alkoholiniams gėrimams, nes Bulgarijoje labai daug namų ūkių gaminasi juos patys.

Be jau minėto rūgpienio bulgarai neįsivaizduoja savo gyvenimo be balto sūrio. Jo kilogramo kaina – apie 3,75 euro.

Skurdesnę ekonominę padėtį nei Lietuvoje čia išduoda ir mėsos gaminių pasiūla: parduodami labai pigūs pjaustyti mėsos produktai. 100 g saliamio pjaustytos dešros – 0,55 eur, ar 200 g pjaustyto kumpio – 0,75 euro.

Pasiteiravus, ar lietuviško kapitalo prekybos tinklas į Bulgariją atvežė pasisekusių kituose prekybos tinkluose nerandamų produktų, M. Pikelis paminėjo sovietinius laikus primenančius produktus.

„Atvežėme tokius produktus, kurie gyventojams žinomi iš senų laikų, bet vietiniai prekybos tinklai neprekiauja. Neblogai perka koldūnus, kondensuotą pieną“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, šių produktų galima įsigyti Bulgarijoje veikiančiose rusiškose parduotuvėse, tačiau kainos ten didesnės.

Į Lietuvą veža bulgarišką sūrį

Apie 6 proc. mažmeninės rinkos Bulgarijoje turi ir Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas „Lidl“. Iš viso šalyje yra 83 šio prekės ženklo parduotuvės ir vienas logistikos centras. Dar vieną žadama atidaryti šiais metais.

Kaip portalui DELFI pasakojo „Lidl Bulgaria“ viešųjų ryšių skyriaus vadovė Nevena Dragostinova, „Lidl“ savo veiklą Bulgarijoje pradėjo 2010 m., kai atidarė pirmąsias 14 parduotuvių.

Šiemet žadama atidaryti dar 5 naujas parduotuves.

„Bulgarijos mažmeninės prekybos rinka yra labai konkurencinga ir dinamiška, turinti didžiausių Europos prekybos tinklus“, – kalbėjo ji.

Pasak „Lidl“ atstovės Bulgarijoje pernai mažmeninės prekybos rinka pernai išaugo apie 1 proc. ir pasiekė apie 5,2 mlrd. eurų. „Lidl“ atitenka antra vieta.

„Rinka tampa vis konkurencingesnė ir klientai kartu tampa vis reiklesni kokybei ir maisto šviežumui“, – pridėjo N. Dragostinova.

Kaip pastebi „Lidl Bulgaria“ pirkėjai šioje šalyje yra likę apsipirkinėti retai.

„Pastebime tendenciją, kad auga paklausa kokybiškoms vietos prekėms. Tikimės, kad ši tendencija ir toliau stiprės“, – komentavo bulgarė.

Tarptautinis „Lidl“ tinklas taip pat išnaudoja parduotuvių skirtingose šalyse privalumą. Į Lietuvą iš Bulgarijos keliauja prekybos tinklo prekės ženklo „Deluxe“ bulgariškas sūris.

„Žinome, kad „Lidl“ įžengė į Lietuvos rinką, todėl tikimės, kad prekių atsivežimai ir išvežimai į Lietuvą suintensyvės“, – pridėjo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (978)