Kelno ekonomikos tyrimų institutas aiškinosi, kaip pasikeistų pajamos vienam gyventojui konkrečioje šalyje, jeigu ji staiga liktų be savo sostinės. Pasak tyrimo, Europoje sostinės yra valstybių ūkio variklis.
Atmetus Atėnus, didžiausią nuosmukį patirtų Graikija, kur šalies gyventojų pajamos, išsipildžius tokiam scenarijui, sumenktų net 20 proc. Pokyčius paaiškinti gana nesudėtinga – tiesiog Atėnuose gyvena trečdalis visų Graikijos gyventojų.
Kitose valstybėse, kur gyventojų pasiskirstymas tolygesnis, žmonių pajamos taip pat tiesiogiai priklausomos nuo sostinių.
Be Paryžiaus prancūzai gyventų 15 proc. skurdžiau. Britai, netekę Londono, gautų 11 proc. mažesnes pajamas.
Kalbant apie Čekijos gyventojus, be Prahos jų pajamos sumenktų maždaug 14 proc. Ta pati istorija ir su Varšuva, Briuseliu, Viena ir Madridu. Net ir Roma, esanti už pramoninės Italijos šiaurės ribų, vidutinėms italų pajamoms atneša 2 proc. naudą.
Kaip ten bebūtų, viena sostinė šiai taisyklei nepaklūsta. Jeigu staiga Berlynas būtų atskirtas nuo likusios šalies, vokiečiai ne tik, kad nenukentėtų, net dar ir praturtėtų – visais 2 proc.
Miesto padalijimas į dvi dalis šaltojo karo metais lėmė faktą, kad didžiausios bendrovės, įskaitant „Siemens“, savo būstines perkėlė į patogesnes vietas. Galiausiai griuvus Berlyno sienai, Vokietijos sostinei buvo labai sunku surasti ir įvardyti savo tapatybę.
Pirmiausia Vokietijos sostinė sau išsikėlė tikslą tapti paslaugų sektoriaus centru.
Viena iš naujesnių idėjų – „Europos startuolių sostinė“ ir „turistų traukos centras“, tačiau bent kol kas pinigai Berlyno nemyli. Jį užtikrintai lenkia Miunchenas ir Hamburgas. Be to, nepaisant visų pastangų, Vokietijos sostinėje fiksuojamas ir didžiausias nedarbas – didžiausias iš visų 16 šalies žemių.
Dėl Vokietijoje taikomos pinigų skirstymo sistemos (turtingiau gyvenančios žemės subsidijuoja skurdžiau gyvenančias), Berlynas ir toliau gauna nemenkas sumas iš kitų šalies teritorijų.
2015 metais Vokietijos sostinė subsidijomis gavo 3,61 mlrd. eurų – daugiau negavo nė viena šalies žemė. Daugiausia pinigų Berlynui skiria turtingoji Bavarija, kuri iš bendros skurdžiau gyvenančioms žemėms skirtos 9,6 mlrd. eurų sumos skyrė net 5,45 mlrd. dolerių.
