Beprotybė įvairaus turto rinkose: Mačiulis įvardijo, kas gali tai užbaigti

Šiuo metu gyvename beprotiškoje aplinkoje, kurioje rekordines aukštumas siekia ne tik NT ar akcijų, bet įvairaus turto, kurio pernai dar nė nebuvo, kainos – štai „Shiba Inu“ veislės šuns paveikslėlio atskirų pikselių vienetiniai žetonai (NFT) buvo įvertinti kone puse milijardo dolerių. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad beprotybei galą gali padaryti infliacija – jei ji bus aukštesnė ilgesnį laiką, centriniai bankai ims didinti palūkanas, kortų nameliai imtų byrėti.

Dabartinis infliacijos šuolis pasaulyje yra daugiausia lemtas dėl laikinų priežasčių, pvz., transportavimo ir žaliavų kainų augimo, tiekimo grandinių sutrikimo.

„Nėra priežasčių, kodėl transportavimo kainos turėtų išlikti 3 ar 10 kartų didesnės nei anksčiau, bet tuo pačiu metu, tokią pasiūlą nėra lengva greitai padidinti. Pagrindinės laivybos kompanijos, „Maersk“ ir kitos, neskuba statyti daugiau laivų dėl daugelio priežasčių. Jos nėra tikros, kiek ilgai didesnė paklausa truks, o pastatyti naują konteinerių laivą užtrunka 2 metus. Įmonės nėra tikros, kokius degalus ateities laivai naudos ir jos nenori statyti nešvarius degalus naudojančius laivus, kurie galbūt bus nebetinkami po 5 ar 10 metų“, – „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo N. Mačiulis.

Tačiau tuo pat metu yra ir ne laikinų infliacijos priežasčių – pasaulis suka deglobalizacijos keliu, o tuo metu Vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo politikos.

„Viena priežastis, kodėl per pastarąjį dešimtmetį, net ir turint labai skatinančią pinigų politiką po pasaulinės finansų krizės, nematėme jokios infliacijos euro zonoje ir JAV, buvo ta, kad tuo pat metu fiskalinė politika buvo gana ribota, ypač euro zonoje. Pinigų politika nebuvo labai veiksni, nes tuo pat metu Vyriausybės laikėsi taupymo politikos, ribojo išlaidas, augino mokesčius, o tai, be abejo, lėmė mažesnę paklausą ir mažesnę infliaciją.

Šį kartą abi kojos yra ant abiejų akseleratoriaus pedalų – turime labai palankią ir stimuliuojančią pinigų politiką, ir Vyriausybės yra linkusios skolintis rekordiškai mažomis palūkanomis ir išlaidauti, siekiant išvengti bankrotų, nedarbo augimo ar visų kitų neigiamų pandemijos efektų“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Nors tai lemia spartų ekonomikos augimą, atitinkamai kuria rizikas – jei Vyriausybės per greitai panaikins ekonomiką stimuliuojančias priemones, pamatys bankrotų bangą ir neigiamą ilgai trunkantį poveikį darbo rinkai. Jeigu ekonominis stimuliavimas truks per ilgai – tuomet ekonomika gali būti perkaitinta, išsipūstų turto kainų burbulai, dar aštrėtų darbuotojų trūkumo problema.

„Pasauliniai centriniai bankai nenori turėti perteklinės infliacijos, jie nenori defliacijos, jie nenori matyti neigiamo poveikio darbo rinkai, bet tuo pat metu jie nori, kad finansų rinkos pernelyg nesvyruotų. Ir norint visus tikslus pasiekti vienu metu, yra truputį problematiška“, – sako N. Mačiulis.

Turto kainos kelia Mačiulio antakį

Jau dabar yra yra sričių, kur infliacija yra stipresnė, nei centriniai bankai norėtų – tai būsto rinka.

„Realios būsto kainos parodo, kiek būsto kainos augo sparčiau už kitas prekes ar paslaugas. Kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje ar Italijoje, nematėme perteklinio būstų kainų augimo – būsto kainos didėjo daugmaž panašiai kaip ir kitų prekių ar paslaugų kainos. Tačiau daugumoje kitų valstybių būsto kainos augo sparčiau. Ir viena iš priežasčių – labai žemos palūkanos, kurios padidino įperkamumą. Kita priežastis – alternatyvių investicijų trūkumas – tai pritraukė investuotojų kapitalą į šią turto klasę“, – pastebi N. Mačiulis.

Ir akcijų kainos yra netoli rekordinių aukštumų.

„Kokį klasikinį indikatorių, aprašytą daugumoje finansinių vadovėlių, bepaimsi, akcijos atrodo brangios. Bet jos atrodo brangios tik tuomet, jei nevertini pinigų kainos. Tuo pat metu turime prisiminti, kad bazinės palūkanos, nustatytos centrinių bankų, ir obligacijų pajamingumas – yra žemiausias istorijoje arba arti to“, – sako N. Mačiulis.

Kiek esamos akcijų kainos pagrįstos, priklausys nuo to, kokios palūkanos bus ilgesniu laikotarpiu.

„Jei mažos palūkanos bus ilgu laikotarpiu, akcijų kainų grafike nėra burbulo. Fundamentali vertė, kurią nulemia palūkanų norma, diskonto norma, auga dėl mažesnės pinigų kainos. Dėl to ir matome augimus. NT investuotojams pakanka žemesnio nuomos pajamingumo, matome fundamentalų pokytį akcijų kainose, nes investuotojus tenkina žemesnis dividendų pajamingumas – jie turi mažai alternatyvų. Jei nori saugios investicijos, turi susitaikyti su neigiamomis palūkanomis iš Vokietijos ar Lietuvos vyriausybių obligacijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, visi klausimai, ar akcijos, NT, ar kitas turtas yra per brangus, sueina į vieną klausimą – kokios bus palūkanų normos.

„Ar jos augs ateityje, kaip sparčiai, ar jos augs sparčiau, nei šiuo metu tikimasi finansų rinkose? Mūsų bazinė prognozė – čia nebus didelių staigmenų čia. Infliacija didžiąja dalimi bus laikina, centriniai bankai bus kantrūs dėl palūkanų normos kėlimo. Tai nesukurs šoko finansų sistemai ir finansinio turto kainoms“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Bet rizika yra – rizika, susijusi su vienu dalyku,. Ir ta rizika yra infliacija. Jeigu infliacija taps nors truputį nekontroliuojama, išeis iš centrinių bankų komforto zonos, ir nereikia 10 procentų, pakaktų nuolatinių 3-4 proc. JAV – ir JAV federalinė rezervų sistema (FED) bus įstumta į situaciją, kai turės atitraukti skatinančias priemones – tada obligacijų pajamingumas augtų, o kito finansinio turto vertinimas keistųsi“, – tęsė ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad infliacija yra ne tiek svarbi, kalbant apie kainas gyventojams, kadangi jų pajamos iki šiol didėjo dar sparčiau. Tačiau jei infliacija įsitvirtins ir ją dar augins tolesni kainų augimo lūkesčiai, bus greitų pokyčių.

„Tada centriniai bankai bus priversti veikti greičiau ir stipriau, nei dabar tikimasi finansų rinkose. (…) Dauguma tikisi, kad infliacijos šuolis virš 5 procentų JAV yra laikinas ir išnyks kitąmet. Jei taip nebus – tai reiškia, centriniai bankai turės kelti palūkanas, Vyriausybių obligacijų palūkanos turės augti, o obligacijų kainos kris – o tai turi pasekmes kito turto kainoms, taip pat ir akcijoms“, – sako N. Mačiulis ir pažymėjo, kad būtent dėl to infliaciją šiuo metu įdėmiai stebi daugelis ekonomistų.

Socialiniai tinklai pučia spekuliacijų burbulą

N. Mačiulis pastebi, kad JAV gyventojų investicijos už skolintus pinigus šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, ir tai sutampa su akcijų kainų rekordais. Tai ir rizika, įspėjanti apie būsimus svyravimus akcijų rinkose.

„Vakar gavau pranešimą telefone – „Instagramo“ influenceris prekiauja akcijomis kaip niekada anksčiau. Turime naują erą, kur turime naujus finansų patarėjus „Instagrame“, „Tiktoke“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Ne tik labai žinomi influenceriai dalijasi nuomonėmis apie tai, kurias akcijas pirkti, kurį turtą pirkti, kurį kriptografinį turtą pirkti, tai turi didelį ir greitą poveikį turto kainoms. Yra tūkstančiai skirtingų save ekspertais paskelbusių asmenų, kurie dalijasi savo patarimais „Tiktoke“, „Instagrame“, ir aš net turiu sukaupęs kolekciją, kokių vaizdo įrašų galima atrasti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Dabar socialinių tinklų dalyviai bombarduojami pranešimais, „kaip užsidirbti milijoną per 4 mėnesius“, tokie pranešimai sulaukia milijonus peržiūrų.

„Ne visi žiūrovai tuo grindžia savo finansinius sprendimus – kai kas juos žiūri dėl pramogos ar mokymosi, kaip aš. Bet vėlgi, tai koreliuoja su investicijų už skolintus pinigus augimu. Finansų rinkose yra neracionalaus perpildymo, tą atspindi socialiniai tinklai“, – sako N. Mačiulis.

Jis atkreipė, kad „Reddit“ grupėse organizuotos investicijos į „memų“ akcijas iškelia kainas iki rekordinių aukštumų, nors tuo pat metu kompanijos yra bankrutuojančios ir neturi perspektyvų atsigauti.

„Tai yra naujas dalykas finansų rinkose, kur ne fundamentali analizė, ne fundamentali vertė, ne ateities pinigų srautai lemia investicijas, bet tiesiog pinigų nukreipimas į tą turtą, kur jo kaina trumpu ir vidutiniu laikotarpiu gali pasikeisti dramatiškai“, – sako N. Mčiulis.

Jis atreipė dėmesį į kriptovaliutas, kur kaip jų parodija sukurta „Dogecoin“ kapitalizacija pasiekė 30 milijardų dolerių, arba maždaug pusę Lietuvos metinio BVP. Daug įvairiausio skaitmeninio turto įgavo reikšmės ir vertės pastaruoju metu.

„Aš vis dar esu labai skeptiškas, ir nekeičiu savo nuomonės, kad bitkoinas yra inovacija, kuri teršia aplinką, neišspręsdama nei vienos žmonijos problemos. Tai nėra gera inovacija“, – tvirtino N. Mačiulis.

Labiausiai ekonomistą stebino vienetinių žetonų – vadinamųjų NFT – mada.

„Kažkoks investuotojas už „Shiba Inu“ paveikslėlį paklojo 4 mln. dolerių. Jam nepriklauso šis paveikslėlis, jam nepriklauso autorinės teisės – aš galiu naudoti šį paveikslėlį, jums rodyti, dalintis, jūs galite juo mėgautis. Jam priklauso teisės girtis, esą jam priklauso šis skaitmeninis turtas blokų grandinėje. Tai nesukurs jokių pinigų srautų paveikslėlio pirkėjui. Ir yra dar labiau beprotiškų įsigijimų NFT rinkoje“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Dar didesnė beprotybė, anot ekonomisto, kai kažkas sumanė pardavinėti to paties paveikslėlio atskirus pikselius – visų pikselių vertė buvo vienu metu siekė 0,5 milijardo dolerių.

„Tai keistas pavyzdys, kokioje turto rinkoje mes gyvename – tai yra aplinka, kurioje gyvename šiandien. Šiais pavyzdžiais noriu iliustruoti, kad pinigų politika svarbi ne tik NT rinkoms, ne tik akcijų rinkoms, bet ir labai keistoms naujoms turto rinkoms, kurios yra sukurtos“, – lygino N. Mačiulis.