aA
Šiuo metu gyvename beprotiškoje aplinkoje, kurioje rekordines aukštumas siekia ne tik NT ar akcijų, bet įvairaus turto, kurio pernai dar nė nebuvo, kainos – štai „Shiba Inu“ veislės šuns paveikslėlio atskirų pikselių vienetiniai žetonai (NFT) buvo įvertinti kone puse milijardo dolerių. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad beprotybei galą gali padaryti infliacija – jei ji bus aukštesnė ilgesnį laiką, centriniai bankai ims didinti palūkanas, kortų nameliai imtų byrėti.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Dabartinis infliacijos šuolis pasaulyje yra daugiausia lemtas dėl laikinų priežasčių, pvz., transportavimo ir žaliavų kainų augimo, tiekimo grandinių sutrikimo.

„Nėra priežasčių, kodėl transportavimo kainos turėtų išlikti 3 ar 10 kartų didesnės nei anksčiau, bet tuo pačiu metu, tokią pasiūlą nėra lengva greitai padidinti. Pagrindinės laivybos kompanijos, „Maersk“ ir kitos, neskuba statyti daugiau laivų dėl daugelio priežasčių. Jos nėra tikros, kiek ilgai didesnė paklausa truks, o pastatyti naują konteinerių laivą užtrunka 2 metus. Įmonės nėra tikros, kokius degalus ateities laivai naudos ir jos nenori statyti nešvarius degalus naudojančius laivus, kurie galbūt bus nebetinkami po 5 ar 10 metų“, – „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo N. Mačiulis.

Tačiau tuo pat metu yra ir ne laikinų infliacijos priežasčių – pasaulis suka deglobalizacijos keliu, o tuo metu Vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo politikos.

„Viena priežastis, kodėl per pastarąjį dešimtmetį, net ir turint labai skatinančią pinigų politiką po pasaulinės finansų krizės, nematėme jokios infliacijos euro zonoje ir JAV, buvo ta, kad tuo pat metu fiskalinė politika buvo gana ribota, ypač euro zonoje. Pinigų politika nebuvo labai veiksni, nes tuo pat metu Vyriausybės laikėsi taupymo politikos, ribojo išlaidas, augino mokesčius, o tai, be abejo, lėmė mažesnę paklausą ir mažesnę infliaciją.

Eurai
Eurai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šį kartą abi kojos yra ant abiejų akseleratoriaus pedalų – turime labai palankią ir stimuliuojančią pinigų politiką, ir Vyriausybės yra linkusios skolintis rekordiškai mažomis palūkanomis ir išlaidauti, siekiant išvengti bankrotų, nedarbo augimo ar visų kitų neigiamų pandemijos efektų“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Nors tai lemia spartų ekonomikos augimą, atitinkamai kuria rizikas – jei Vyriausybės per greitai panaikins ekonomiką stimuliuojančias priemones, pamatys bankrotų bangą ir neigiamą ilgai trunkantį poveikį darbo rinkai. Jeigu ekonominis stimuliavimas truks per ilgai – tuomet ekonomika gali būti perkaitinta, išsipūstų turto kainų burbulai, dar aštrėtų darbuotojų trūkumo problema.

„Pasauliniai centriniai bankai nenori turėti perteklinės infliacijos, jie nenori defliacijos, jie nenori matyti neigiamo poveikio darbo rinkai, bet tuo pat metu jie nori, kad finansų rinkos pernelyg nesvyruotų. Ir norint visus tikslus pasiekti vienu metu, yra truputį problematiška“, – sako N. Mačiulis.

Turto kainos kelia Mačiulio antakį

Jau dabar yra yra sričių, kur infliacija yra stipresnė, nei centriniai bankai norėtų – tai būsto rinka.

„Realios būsto kainos parodo, kiek būsto kainos augo sparčiau už kitas prekes ar paslaugas. Kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje ar Italijoje, nematėme perteklinio būstų kainų augimo – būsto kainos didėjo daugmaž panašiai kaip ir kitų prekių ar paslaugų kainos. Tačiau daugumoje kitų valstybių būsto kainos augo sparčiau. Ir viena iš priežasčių – labai žemos palūkanos, kurios padidino įperkamumą. Kita priežastis – alternatyvių investicijų trūkumas – tai pritraukė investuotojų kapitalą į šią turto klasę“, – pastebi N. Mačiulis.

Ir akcijų kainos yra netoli rekordinių aukštumų.

„Kokį klasikinį indikatorių, aprašytą daugumoje finansinių vadovėlių, bepaimsi, akcijos atrodo brangios. Bet jos atrodo brangios tik tuomet, jei nevertini pinigų kainos. Tuo pat metu turime prisiminti, kad bazinės palūkanos, nustatytos centrinių bankų, ir obligacijų pajamingumas – yra žemiausias istorijoje arba arti to“, – sako N. Mačiulis.

Kiek esamos akcijų kainos pagrįstos, priklausys nuo to, kokios palūkanos bus ilgesniu laikotarpiu.

„Jei mažos palūkanos bus ilgu laikotarpiu, akcijų kainų grafike nėra burbulo. Fundamentali vertė, kurią nulemia palūkanų norma, diskonto norma, auga dėl mažesnės pinigų kainos. Dėl to ir matome augimus. NT investuotojams pakanka žemesnio nuomos pajamingumo, matome fundamentalų pokytį akcijų kainose, nes investuotojus tenkina žemesnis dividendų pajamingumas – jie turi mažai alternatyvų. Jei nori saugios investicijos, turi susitaikyti su neigiamomis palūkanomis iš Vokietijos ar Lietuvos vyriausybių obligacijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, visi klausimai, ar akcijos, NT, ar kitas turtas yra per brangus, sueina į vieną klausimą – kokios bus palūkanų normos.

„Ar jos augs ateityje, kaip sparčiai, ar jos augs sparčiau, nei šiuo metu tikimasi finansų rinkose? Mūsų bazinė prognozė – čia nebus didelių staigmenų čia. Infliacija didžiąja dalimi bus laikina, centriniai bankai bus kantrūs dėl palūkanų normos kėlimo. Tai nesukurs šoko finansų sistemai ir finansinio turto kainoms“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Beprotybė įvairaus turto rinkose: Mačiulis įvardijo, kas gali tai užbaigti
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bet rizika yra – rizika, susijusi su vienu dalyku,. Ir ta rizika yra infliacija. Jeigu infliacija taps nors truputį nekontroliuojama, išeis iš centrinių bankų komforto zonos, ir nereikia 10 procentų, pakaktų nuolatinių 3-4 proc. JAV – ir JAV federalinė rezervų sistema (FED) bus įstumta į situaciją, kai turės atitraukti skatinančias priemones – tada obligacijų pajamingumas augtų, o kito finansinio turto vertinimas keistųsi“, – tęsė ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad infliacija yra ne tiek svarbi, kalbant apie kainas gyventojams, kadangi jų pajamos iki šiol didėjo dar sparčiau. Tačiau jei infliacija įsitvirtins ir ją dar augins tolesni kainų augimo lūkesčiai, bus greitų pokyčių.

„Tada centriniai bankai bus priversti veikti greičiau ir stipriau, nei dabar tikimasi finansų rinkose. (…) Dauguma tikisi, kad infliacijos šuolis virš 5 procentų JAV yra laikinas ir išnyks kitąmet. Jei taip nebus – tai reiškia, centriniai bankai turės kelti palūkanas, Vyriausybių obligacijų palūkanos turės augti, o obligacijų kainos kris – o tai turi pasekmes kito turto kainoms, taip pat ir akcijoms“, – sako N. Mačiulis ir pažymėjo, kad būtent dėl to infliaciją šiuo metu įdėmiai stebi daugelis ekonomistų.

Socialiniai tinklai pučia spekuliacijų burbulą

N. Mačiulis pastebi, kad JAV gyventojų investicijos už skolintus pinigus šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, ir tai sutampa su akcijų kainų rekordais. Tai ir rizika, įspėjanti apie būsimus svyravimus akcijų rinkose.

„Vakar gavau pranešimą telefone – „Instagramo“ influenceris prekiauja akcijomis kaip niekada anksčiau. Turime naują erą, kur turime naujus finansų patarėjus „Instagrame“, „Tiktoke“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Ne tik labai žinomi influenceriai dalijasi nuomonėmis apie tai, kurias akcijas pirkti, kurį turtą pirkti, kurį kriptografinį turtą pirkti, tai turi didelį ir greitą poveikį turto kainoms. Yra tūkstančiai skirtingų save ekspertais paskelbusių asmenų, kurie dalijasi savo patarimais „Tiktoke“, „Instagrame“, ir aš net turiu sukaupęs kolekciją, kokių vaizdo įrašų galima atrasti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Dabar socialinių tinklų dalyviai bombarduojami pranešimais, „kaip užsidirbti milijoną per 4 mėnesius“, tokie pranešimai sulaukia milijonus peržiūrų.

Skaidrės N. Mačiulio prezentacijoje
Skaidrės N. Mačiulio prezentacijoje
© Nerijus Mačiulis

„Ne visi žiūrovai tuo grindžia savo finansinius sprendimus – kai kas juos žiūri dėl pramogos ar mokymosi, kaip aš. Bet vėlgi, tai koreliuoja su investicijų už skolintus pinigus augimu. Finansų rinkose yra neracionalaus perpildymo, tą atspindi socialiniai tinklai“, – sako N. Mačiulis.

Jis atkreipė, kad „Reddit“ grupėse organizuotos investicijos į „memų“ akcijas iškelia kainas iki rekordinių aukštumų, nors tuo pat metu kompanijos yra bankrutuojančios ir neturi perspektyvų atsigauti.

„Tai yra naujas dalykas finansų rinkose, kur ne fundamentali analizė, ne fundamentali vertė, ne ateities pinigų srautai lemia investicijas, bet tiesiog pinigų nukreipimas į tą turtą, kur jo kaina trumpu ir vidutiniu laikotarpiu gali pasikeisti dramatiškai“, – sako N. Mčiulis.

Jis atreipė dėmesį į kriptovaliutas, kur kaip jų parodija sukurta „Dogecoin“ kapitalizacija pasiekė 30 milijardų dolerių, arba maždaug pusę Lietuvos metinio BVP. Daug įvairiausio skaitmeninio turto įgavo reikšmės ir vertės pastaruoju metu.

„Aš vis dar esu labai skeptiškas, ir nekeičiu savo nuomonės, kad bitkoinas yra inovacija, kuri teršia aplinką, neišspręsdama nei vienos žmonijos problemos. Tai nėra gera inovacija“, – tvirtino N. Mačiulis.

Labiausiai ekonomistą stebino vienetinių žetonų – vadinamųjų NFT – mada.

Skaidrės N. Mačiulio prezentacijoje
Skaidrės N. Mačiulio prezentacijoje
© Nerijus Mačiulis

„Kažkoks investuotojas už „Shiba Inu“ paveikslėlį paklojo 4 mln. dolerių. Jam nepriklauso šis paveikslėlis, jam nepriklauso autorinės teisės – aš galiu naudoti šį paveikslėlį, jums rodyti, dalintis, jūs galite juo mėgautis. Jam priklauso teisės girtis, esą jam priklauso šis skaitmeninis turtas blokų grandinėje. Tai nesukurs jokių pinigų srautų paveikslėlio pirkėjui. Ir yra dar labiau beprotiškų įsigijimų NFT rinkoje“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Dar didesnė beprotybė, anot ekonomisto, kai kažkas sumanė pardavinėti to paties paveikslėlio atskirus pikselius – visų pikselių vertė buvo vienu metu siekė 0,5 milijardo dolerių.

„Tai keistas pavyzdys, kokioje turto rinkoje mes gyvename – tai yra aplinka, kurioje gyvename šiandien. Šiais pavyzdžiais noriu iliustruoti, kad pinigų politika svarbi ne tik NT rinkoms, ne tik akcijų rinkoms, bet ir labai keistoms naujoms turto rinkoms, kurios yra sukurtos“, – lygino N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
4.1013

Premjerė: Vyriausybė ieško būdų padėti nuo Kinijos nukentėjusiam verslui (24)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė ieško būdų padėti verslui,...

Prezidentas pritarė strateginių valstybės įmonių pertvarkai (2)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves...

Neaiškumai dėl „Tautų mugės“: pagal nutarimą galimybių paso reikia, organizatoriai neigia Ministerija: vertiname blogai (78)

Vilniuje prasidėjusi „Tautų mugė“ netikrina lankytojų galimybių pasų, o tai gali pažeisti...

Prancūzija sako nebegalinti pasitikėti Australija kaip prekybos partnere papildyta (4)

Penktadienį Prancūzija pareiškė, kad negali pasitikėti Australija vykstančiose derybose dėl...

Pasaulio ekonomikos forumas 2022 metų sausį grįš į Davosą

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) paskelbė kitą sausį Davose vėl subursiantis pasaulio politinį...

Top naujienos

Visoje Lietuvoje baimę sėjęs 6 žmonių žudikas iš „Čigonų gaujos“ gailisi praeities ir svajoja išvykti į Baltarusiją (15)

Prieš porą dešimtmečių siaubą vienkiemių gyventojams kėlusios vienos žiauriausios šalies...

Aistė Žebrauskienė | D+

Paskaičiavo, kiek jau permokame už būstą: kaistanti NT rinka slenka link pavojingos ribos

Per metus butų kainos Lietuvoje augo dviženkliu tempu ir pasiekė 18 proc. Lietuvos banko (LB)...

Vytenis Miškinis | D+

Po sovietinio kalėjimo klaipėdietis laisvėje nebeprisitaikė: atėmęs dvi gyvybes pats sulaukė negailestingos lemties

„Nuteisti išimtine mirties bausme“, - tokį nuosprendį 1993 metais išgirdo klaipėdietis...

Naujausia prognozė nieko gero nežada: savaitgalis šiluma nedžiugins (1)

Šeštadienio dieną Lietuvos orus lems iš pietryčių artėjantis ciklonas. Orai šalies pietiniuose...

Roma Macijauskaitė | D+

Norvegijoje psichoterapiją studijuojanti Lina – apie garsiuosius vaikų atėmimus: valstybė pralaimėjo ne vieną bylą, bet žmonės bijo iki šiol

Prieš trylika metų sprendimas persikelti gyventi į Norvegijos sostinę Oslą Baltrukonių šeimai...

Netikėtai išaugęs mirčių nuo COVID-19 skaičius medikams užminė mįslę: kai kas gana stipriai „nesueina“ (878)

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis...

Paini 66 m. moters byla: buvo rasta nužudyta intymumo reikalavusiu būdu (38)

1975 metais Kanados Ontarijo provincijos Stratrojaus miestelis, esantis maždaug už 35 km į vakarus...

Kaišiadorių rajonas išties vertas dėmesio, tik ne visi tai žino: pramogų gausa nustebins net didžiausius skeptikus (10)

Važiuojant tarp Vilniaus ir Kauno pravažiuojami Kaišiadorys , bet ar užsukate į šį miestą?...

Jovita atrado nišą, kuri Lietuvoje – dar tuščia: Didžiojoje Britanijoje ši paslauga yra labai populiari (67)

Jovita Mikštė yra profesionali namų organizatorė. Mažai ką sako? Iš tiesų, Lietuvoje ši...

Tyrimas: „Moderna“ vakcina nuo COVID-19 šiek tiek geresnė už „Pfizer“ (90)

Penktadienį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ( CDC ) paskelbtame naujame tyrime,...