LNK žiniose kalbintų verslų atstovai teigė, kad šiuo metu jiems sunku rasti darbuotojų, o šiandien vienam turimam tenka suktis ir už kelis. Štai vienoje užeigų trūksta ir padavėjų, ir virėjų, ir indų plovėjų.

„Nesulaukėme srautų ir todėl esame priversti samdyti užsieniečius, nes kiek kreipėmės iš Užimtumo tarnybos gauname mažiausiai pasiūlos“, – sakė užeigos atstovė.

Baldus gaminančios įmonės personalo vadovė taip pat teigė, kad iš Užimtumo tarnybos šiemet sulaukė 60 darbo ieškančių asmenų, bet dirbti liko 15.

„Pirminę atranką potencialūs kandidatai, kurie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, jie ten ir praeina. Pas mus, kaip pas darbdavį, jie patenka tik motyvuoti“, – teigė „Kauno baldų“ personalo vadovė Simona Korovkienė.

Tiesa, tačiau nemotyvuotų ar valstybės parama piktnaudžiaujančių bedarbių netrukus laukia sunkūs laikai.

„Jau šita privilegija vis dėlto turėtų pradėti kainuoti, todėl, kad negali visos valstybės institucijos dirbti tam, kad žmonės, kurie nenori legaliai dirbti, nenori sudaryti darbo sutarties, nenori mokėti mokesčių, dar galėtų naudotis kitų mokesčių mokėtojų mokamais mokesčiais“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimas palaimino užimtumo sistemos pertvarką. Pagal ją mažės bedarbių simuliantų ir bus daugiau dėmesio skiriama tikrai darbo ieškantiems.

Tvarkoje, tikimasi, dalyvaus ir visi gyventojai. Jie galės pranešti apie nelegaliai dirbantį bedarbį. Anksčiau tokie galėdavo įkliūti keliskart, dabar užteks tik karto. Piknaudžiaujantys neteks bedarbio statuso.

"Amazon" darbuotojas sandėlyje

„Bedarbio statuso išbraukimas būtų tiems žmonėms, kurie arba dirba šešėlyje, arba per 12 mėnesių du kartus be jokios priežasties atsisako tinkamo darbo pasiūlymo, kas irgi reiškia, kad žmogui darbo šiai dienai nereikia“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Netekę bedarbio statuso neteks ir socialinių išmokų, taip pat ir nemokamo gydymo, jei kas mėnesį nemokės sveikatos draudimo.

Seimo opozicija įsitikinusi, kad piktnaudžiauti bedarbio statusu žmones skatina visai ne noras gauti nemokamą sveikatos draudimą.

„Turbūt, jei padarytum tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi sveikatos klausimais, tai turbūt būtų vienetai“, – sakė Algirdas Sysas.

Ilgalaikių bedarbių šiuo metu yra apie 50 tūkst. Daugelis bijo antstolių, turi priklausomybių, gyvena toli nuo siūlomo darbo. Jiems bus taikomas darbo rinkai besirengiančių asmenų statusas. Jie bus perduoti savivaldybių socialinių reikalų skyriams, turės mokytis finansinio raštingumo, gydytis priklausomybes, kitaip tariant, ruoštis darbo rinkai. Socialines išmokas ir sveikatos draudimą jie gaus.

„Jau jiems būtų siūlomas nebe darbas, bet socialinės paslaugos, kurios galėtų išspręsti tas problemas, aišku, jeigu žmogus atmetinės, tai nieko su juo nepadarysime. Ilgalaikių bedarbių iki nulinio procento neišnaikinsime“, – teigė socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Darbdavių atstovai mano, kad vienerių metų laikas bedarbio motyvacijai patikrinti – per ilgas.

„Jeigu jie sutrumpintų jį iki pusės metų, mes labiau išgrynintume problematiką, o dabar viskas labai nusitęs“, – teigė darbdavių atstovas Danas Arlauskas.

Nauja tvarka numato, kad per pirmus 9 mėn. žmogui bus ieškoma darbo atitinkančio ne tik kvalifikaciją, bet ir buvusią algą.

„Bet po 9 mėn. žmogus turės sutikti su kitokiomis darbo paieškomis ir darbo sąlygomis. Tai yra priimti darbo pasiūlymą už žemesnį atlygį“, – sako Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad balandžio 1 d. darbo neturėjo beveik 170 tūkst. asmenų. Naujos taisyklės bedarbiams įsigalios nuo liepos.