Lietuvoje bedarbiai nemėgstami, o valstybė sugalvojusi mechanizmų, kurie juos ir dar labiau nuskriaudžia. Kad žmogus sau pats ieškotųsi tinkamo darbo valstybė jį antrąkart nubaudžia, jei jis darbą susirado. Pasirodo, kad darbą susiradęs ir valstybei našta nebetapęs gyventojas visiems metams prarandą teisę vėl gauti pašalpą, o jei naujajame darbe žmogus buvo vėl atleistas ar darbdavys bankrutavo, valstybei nė motais – gyvenkite, kaip norite, sėdėkite be pinigų.
Jeigu žmogus įsidarbina, jam nutraukiamas nedarbo išmokos mokėjimas ir po to tik po 12 mėnesių jis gali vėl kreiptis dėl tos išmokos. Tikima, kad tokia tvarka sukurta, kad žmogus nelakstytų iš vieno darbo į kitą.
Netekus darbo ir pajamų prie visų bėdų prisideda dar ir kančių keliai, nors ir kaip sąžiningai buvo iki to mokėti mokesčiai. „Sodrą“ spaudžia skolos, todėl net norint gauti menką išmoką tenka nueiti kryžiaus kelius ir įrodyti, kad jūs jos nusipelnėte – įrodyti, kad dirbote legaliai, kad mokėjote „Sodrai“ mokesčius ir taip pat darbe praleidote ne mažiau kaip pusę laiko per paskutinius trejus metus. Ir tai dar ne viskas.
Jūs 650 Lt mėnesinę išmoką gausite tik tuo atveju, jei sutiksite lankyti Darbo biržos siūlomus kursus, dirbsite viešuosius darbus, nuolat registruositės biržoje.
„Sodros“ ir Darbo biržos darbuotojai, po visų reformų dabar patys sunkiai suprasdami, kas už ką atsakingi, visus klausimus persiunčia politikams. Toks įstatymas, o šie nieko nenori keisti: „Sodrą“ spaudžia milijardinė skola, tad jų tikslas – surinkti kuo daugiau mokesčių ir kuo mažiau išleisti išmokoms.
Nedarbo socialinė sistema Lietuvoje neveikia, nors nedarbo draudimo mokestį ir mokame, tvirtina socialinės politikos ekspertai. Atrodytų, mokestis ne toks ir didelis – 1 proc. nuo atlyginimo, tačiau nuo vidutinio šalies atlyginimo žmogus per metus šio mokesčio sumoka ne tiek ir mažai – apie 300 Lt. Panašiai tiek vairuotojai sumoka už civilinę atsakomybę, tačiau ten išmokos, nutikus įvykiui, išmokos gali siekti dešimtis tūkstančių litų. O bedarbio išmoka siekia maksimaliai vos 4 tūkst. Lt per pusmetį.
„Žmogus nusiperka tai, ką jis gaus, netekęs darbo. Tai nėra jokia malonė. Jei ta sistema yra sukurta ir žmonės dirbdami moka tą įmoką, tai reikėtų iš tikrųjų suskaičiuoti ir tas išmokas išmokėti, kad žmonės, netekę darbo, galėtų ne trumpą laiką gyventi“, - teigia ekonomistas Romas Lazukta.
Valdžia skundžiasi, kad bedarbių tiek daug, o mokestį mokančių mažai, tačiau daugybė dirbančiųjų sumoka dešimtis tūkstančių ir nė karto nepaima išmokos. Kur dingsta pinigai?
Šie susimaišo bendrame katile, iš kurio maitinami ir pensininkai, ir neįgalieji, ir darbo biržos darbuotojai bei įvairiausių kursų bedarbiams organizatoriai.
„Sodra“ nedarbo įmokų per metus surenka apie 300 mln. Lt ir skundžiasi, kad nepaisant nedidelių išmokų, visų apribojimų ir saugiklių, toliau dirba skolon – priversta išmokėti daugiau nei surenka. Kol tokia padėtis tęsiasi, darbo netekusiems žmonėms teks tenkintis maksimalia 650 Lt išmoka, o valstybė toliau deklaruoja kovojanti su nesąžiningais, nelegaliai dirbančiais ir mokesčių nemokančiais bedarbiais, besigviešijančiais „Sodros“ pinigų.
