Vyriausybė ketina leisti darbdaviams taikyti laisvesnę darbo apskaitą. Profesinės sąjungos tam griežtai nepritaria ir baiminasi, kad samdomi darbuotojai už tą patį menką atlygį bus išsunkti it citrinos.
Verslininkai tikina, kad labai griežta darbo santykių reguliavimo tvarka atsisuka ne tik prieš darbdavius, bet ir prieš pačius darbuotojus.
Jaučiasi vergai
Jolanta Č., dirbanti vienoje Kauno siuvykloje, pasakojo, kad viršvalandžiai jai jau tapo kasdienybe. „Jei kurią siuvėją išleidžia atostogų, dirbu ir už save, ir už kolegę, – pasakojo moteris. – Turiu arti savaitę arba dvi be išeiginių po 11 valandų, o už tai, aišku, papildomai nieko negaunu.“
Kavinės padavėja Rita B. taip pat teigė dažnai dirbanti daugiau nei leidžia įstatymas. „Sunkmečiu savininkas atleido daug darbuotojų, o jų krūvį perkėlė likusiems, todėl nėra ko ir kalbėti apie normalią darbo dieną“, – mosteli ji ranka. Paklausta apie papildoma atlygį, mergina tik nusijuokė.
Pagal įstatymus maksimali darbo savaitė yra 40 val., o viršytas laikas turi būti kompensuojamas.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo Jono Griciaus, per šių metų 8 mėnesius Valstybinėje darbo inspekcijoje iš viso gauta 8581 nusiskundimų darbo teisiniais klausimais; iš jų 119 (arba 1,3 proc.) sudaro nusiskundimai dėl viršvalandinio darbo apskaitos ir apmokėjimo. 2008 m. analogišku laikotarpiu tokie nusiskundimai sudarė 2,9 proc. visų nusiskundimų (šiais metais jų sumažėjo 40 proc.). „Administracinės baudos už tokį pažeidimą skirtos 57 darbdaviams, kurie iš viso turėjo sumokėti 52 tūkst. Lt“, – sakė J.Gricius.
Siūlo liberalizuoti
Vyriausybės parengtose Darbo kodekso pataisose būtų atsisakyta viršvalandžių draudimo, bet palikta nuostata, kad darbo savaitė negali būti ilgesnė nei 40 val. „Maksimali vidutinė darbo savaitė lieka. Tačiau leidžiama, kad, esant poreikiui ar norui, darbo per vieną savaitę padauginti iki 48 valandų. Tačiau tai reikštų, kad kitą savaitę darbo turėtų būti 8 val. mažiau“, – kalbėjo Ūkio ministerijos viceministras Arnoldas Burkovskis.
Verslo sąlygoms gerinti suburtos Saulėtekio komisijos narys advokatas Rimantas Stanevičius aiškino, kad dabartinis Darbo kodeksas neatitinka nei darbdavių, nei dirbančiųjų poreikių. „Oficialiai viršvalandžiai yra iš esmės draudžiami, todėl dabar darbdavys negali už juos ir mokėti, – kalbėjo jis. – Turbūt joks darbdavys nesvarsto alternatyvos: ar prarasti klientą, ar nepažeisti teisės aktų. Todėl tie viršvalandžiai dirbami, kad įmonė išliktų, bet jie negali būti žymimi. Jeigu jie nežymimi, vadinasi, už juos nemokama, dėl to mes siūlome leisti dirbti viršvalandžius.“
Profsąjungos stoja piestu
„Mes grįžtame prie baudžiavos, kuri buvo panaikinta. Ką ponas pasakė, tą baudžiauninkas turi dirbti“, – pasiūlymais liberalizuoti darbo apskaitą įmonėse piktinosi Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis.
Jo pavaduotojas Vilhelmas Čekuolis mano, kad darbdaviams atsivertų galimybės dar didesniems piktnaudžiavimams. „Tada būtų galima žymėti, kad darbuotojas dirbo trumpesnę darbo savaitę ir mažiau už tai jam mokėti, bet tikrovėje verstų darbuotoją dirbti visą ankstesnį laiką, – aiškino jis. Keista, kad dabar, kai didėja nedarbas, nėra kuriamos naujos darbo vietos, o ilginama darbo diena tiems patiems darbuotojams.“
V.Čekuolio nuomone, dabar darbdaviai, prisidengę krize, bando inicijuoti jiems palankesnius įstatymus, o darbuotojų interesai užmirštami. „Sunkmetis praeis, o įstatymai liks, juk žinome, kaip juos sunku taisyti“, – kalbėjo V.Čekuolis.
Pirmininko pavaduotojas įsitikinęs, kad yra kitokių, efektyvesnių būdų pagerinti verslo ir dirbančiųjų sąlygas. „Valstybė galėtų racionaliau panaudoti bedarbiams skirtą fondą: tarkim, įmonei sumažinus pajėgumus ir ketinant atleisti dalį darbuotojų, iš fondo būtų galima mokėti įmonėms kompensacijas už iki galo nepanaudojamas darbo vietas. Tada darbuotojai išsaugotų darbo vietas, o valstybei tokios kompensacijos būtų mažesnė našta nei mokėti bedarbio pašalpas.“
Darbdaviams irgi nelengva
Vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius mano, kad darbo apskaitos liberalizavimas palengvintų įmonių darbą. „Vežėjų įmonės dabar turi skirti didžiules pajėgas sudėtingai darbo apskaitai vesti, nes už mažiausias klaidas tektų mokėti dideles baudas. Būtų visiems daugiau naudos, jei valstybė suteiktų daugiau teisių darbdaviui ir darbuotojui tartis dėl darbo laiko, – įsitikinęs A.Kondrusevičius. – Geras darbuotojas visada vertinamas ir be griežtų įstatymų, nereikia visur matyti piktnaudžiavimų.“
Jo nuomone, profesinės sąjungos dažnai užsiima tik populizmu, kuris pakenkia patiems darbuotojams. „Štai Kaune profesinės sąjungos pakvietė streikuoti troleibusų vairuotojus, kad nebūtų mažinamos jų algos. Tačiau jei įmonė neturi pajamų ir jai neleidžia mažinti atlyginimų, ji bus priversta dalį darbuotojų atleisti arba išvis užsidaryti. Ar tai bus geriau darbuotojams?“ – stebisi A.Kondrusevičius.
Rengiasi streikuoti
Kol kas dėl darbo apskaitos pakeitimų vyksta diskusijos tarp profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės. Tačiau kai kurios profesinės sąjungos, kurios jaučiasi nustumtos nuo derybų stalo, jau gąsdina visuotiniu, nacionaliniu streiku.
Šią idėją brandina Jungtinė profesinė sąjunga (JPS), vienijanti keturias šakines organizacijas: Pramonės profesinę sąjungą, Transporto profesinę sąjungą, Lietuvos bibliotekininkų sąjungą, Lietuvos apskričių ir savivaldybių darbuotojų profesinę sąjungą.
JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad Vyriausybė diskutuoja tik su tomis profesinėmis sąjungomis, kurioms skiria finansavimą. „Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Darbo federacija, „Solidarumas“ gauna po 400–800 tūkst. Lt, tad iš jų valstybė gali bet kada pareikalauti „atkato“ – pritarti siūlymams, kurie būtų nenaudingi paprastiems darbuotojams“, – mano A.Dambrauskas.
Pasak JPS vadovo, Vyriausybė priima tik vienašališkus sprendimus ir visiškai nesitaria su socialiniais partneriais. „Valdžia skelbia, kad dabar – krizės laikotarpis. Tačiau nėra nei Seimo nutarimo ar įstatymo, nei Vyriausybės sprendimo ar kitokio tai patvirtinančio dokumento. Dangstantis krize mažinami atlyginimai, etatai įstaigose, vengiama sudaryti šakines kolektyvines sutartis. Todėl kito būdo savo interesams ginti nematome kaip tik rengti visuotinį streiką“, – sakė A.Dambrauskas.
Nereikia nieko keisti
Algirdas Sysas, Seimo narys
Nesuprantu, kam reikalingos šios diskusijos apie Darbo kodekso pakeitimus. ES direktyva aiškiai sako, kad darbo savaitė turi būti 40 val., o maksimalus darbo laikas per savaitę – ne daugiau 48 val. Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis tik persako Lietuvos laisvosios rinkos instituto norus liberalizuoti darbo santykius. Dabar apskritai Seimą pasiekia daug visokių Vyriausybės projektų, kurie panašūs į sapaliojimus. Norus liberalizuoti darbo apskaitą vertinu tik kaip naudingą darbdaviams, o ne darbuotojams. Visi žinome, kiek realiai žmonės priversti dirbti, ir ką už tai gauna.
Daugiau laisvės mažintų nedarbą
Jonas Guzavičius, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas
Darbo santykius apskritai būtina daugiau liberalizuoti, taikyti lankstesnius darbo grafikus ir taip suteikti daugiau galimybių mažinti nedarbą. Mūsų konfederacijoje daug įmonių vadovų sako, kad mielai priimtų žmones laikinam darbui. Manau, atsirastų nemažai norinčiųjų dirbti ne griežtai apibrėžtu terminu, o tiek, kiek tuo metu reikia įmonei. Šiuo metu niekas nesiryžta trumpam priimti darbuotojo, nes sudėtinga jo atleidimo procedūra. Vyriausybės siūlomi darbo apskaitos pakitimai nėra dideli, jiems pritaria ir eiliniai darbuotojai.
