Tai įteisino Seimas, 66 parlamentarams balsavus už, vienam - prieš ir 20 susilaikius, priėmęs Baudžiamojo kodekso pataisas.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 3800 eurų (100 MGL) dydžio mokesčių ar kitokių įmokų (šiuo metu galiojančiame Kodekse įtvirtinta 500 MGL) teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, bus baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nebe iki trejų, bet iki ketverių metų.

Siekusieji nusikalstamai išvengti daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių bus baudžiami laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Šių metų kovo 14 d., pristatydama Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamus projektus, šalies vadovės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė pabrėžė, kad mokestiniai nusikaltimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybės interesams darančių nusikaltimų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus dėl mokestinių nusikaltimų valstybei buvo padaryta daugiau kaip 90 mln. eurų žalos.

„Nepaisant to, galiojantis Baudžiamasis įstatymas nenustato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų. Net ir milijoninių mokesčių slėpimas yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį maksimali bausmė siekia vos trejus metus laisvės atėmimo, nors ši bausmė paprastai nėra skiriama, o, pavyzdžiui, už kišenvagystę, pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą, gali grėsti net šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Toks teisinis reguliavimas leidžia mokesčių nemokantiems asmenims atsipirkti menkomis piniginėmis baudomis arba baudžiamosios atsakomybės visai išvengti“, - tvirtino R. Svetikaitė.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)