Ginčas antradienį pradėtas nagrinėti Vilniaus apylinkės teisme, byla paruošta nagrinėjimui iš esmės.

Neramumai „Finastos“ banko Vertybinių popierių apskaitos skyriuje prasidėjo 2011 m. lapkričio 15 d. - dieną prieš valstybei perimant banko „Snoras“ kontrolę. Tuomet banką pasiekė pavedimas, kuriuo buvo prašoma supirkti iš vieno stambių klientų „Snoro“ obligacijas. Paprastai obligacijas paruošti pardavimui Vertybinių popierių apskaitos skyriuje turėjo A. Juodkaitė.

Tačiau ieškovė dėsto, kad tą dieną „Finastos“ buvo deleguota į susirinkimą, kur turėjo atstovauti bankui, o tuo metu ją pavadavo kolegė, be to, skyrius turi ir vadovę, kuri koordinuoja darbuotojų veiksmus.

„Tą dieną kreipėsi vienas iš klientų, norėdamas parduoti „Snoro“ obligacijas „Finastai“, nes „Finasta“ šias obligacijas išpirkdavo anksčiau laiko, jei klientai norėdavo parduoti. Šia teise daug kas pasinaudojo, o lapkričio 15-16 d. buvo ypatingai daug norinčių parduoti „Snoro“ obligacijas. Kolegės turėjo mane pavaduoti, kaip tai vykdavo, kai atostogaudavau, bet su vienu klientu atsitiko taip, kad tie, kurie turėjo mane pavaduoti, to kliento prašymo neįvykdė“, - po parengiamojo posėdžio pasakojo A. Juodkaitė.

Iš viso tuomet skyriuje dirbo penkios darbuotojos ir vadovė. Pavedimas nebuvo atliktas nei lapkričio 15 d., nei lapkričio 16 d. rytą, o po pietų jo padaryti jau buvo negalima - „Snorui“ buvo paskelbtas maratoriumas, t.y. jo veikla apribota. Žmogus, kurio obligacijos nebuvo parduotos, patyrė apie 0,5 mln. Lt nuostolių ir kreipėsi į teisėsaugą bei Lietuvos banką prašydamas surasti ir nubausti atsakingus asmenis. A.Juodkaitė sako ir pati dėl „Snoro“ griūties praradusi 13 tūkst. litų, nes turėjo šio banko obligacijų.

„Dėl šio įvykio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, aš baudžiamojoje byloje esu įtariama aplaidumu darbe, tačiau man ketina pareikšti kaltinimus ir atiduoti bylą į teismą. Bet lapkričio 15 d. buvau išsiųsta į Lietuvos banką atstovauti savo įmonei bendrame projekte ir negalėjau tą dieną padaryti pavedimo“, - dėsto pašnekovė.

Pasak A.Juodkaitę ginančio advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partnerio ir advokato Egidijaus Langio, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones A. Juodkaitės turtas beveik metus yra areštuotas.

Už įvykį sumažino įvertinimą, bet sako atleidę ne dėl to

FNTT tyrimą ruošiantis baudžiamajai bylai pradėjo pernai gegužę, A. Juodkaitei buvo pareikšti įtarimai, netrukus „Finastoje“ buvo atliktas ir metinis darbuotojos vertinimas.

Vertinimo ataskaitoje įmonė A. Juodkaitės darbą įvertino kaip „tobulintiną“ dėl 2011 m. lapkričio įvykio. Tai prasčiausias galimas įvertinimas, nes kitos dvi alternatyvos yra „optimalus“ ir „išskirtinai geras“.

2012 m. lapkritį ji gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo, nes nesutiko iš darbo išeiti šalių sutarimu, o šiemet sausį jau buvo atleista iš darbo.

„Manau, kad bankas mane atleido dėl to, kad įtarimai buvo pareikšti tik man, o jie mane pašalino iš banko su visa kalte. FNTT apkaltino tik mane, bet kaip gali būti tik vienas žmogus atsakingas, juk klientas bendravo su konsultantu, kuris kreipėsi į Vertybinių popierių apskaitos skyrių ir į Prekybos skyrių, o dar dėl to, kad klientas buvo VIP, jo prašymus ir norus turėjo prižiūrėti ir asmeninė bankininkė – jau keturi žmonės. Aš klausiau FNTT, kodėl jie būtent mane kaltino, o man ir sako „man jūsų labai gaila, bet jūs esate kraštinė“. Man taip ir pasakė“, - pasakojo A. Juodkaitė.

Moteris sakė nesutikusi iš „Finastos“ išeiti šalių sutarimu, nes sunerimusi, kad tokiu atveju jai teks visa kaltė baudžiamojoje byloje, o įmonei ji negalėsianti pateikti pretenzijų.

„Finasta“ laikosi kitos pozicijos – darbuotoja atleista ne dėl „tobulintinai“ įvertintos veiklos, o dėl to, kad didintas įmonės veiklos efektyvumas.

„Ieškovė prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir argumentuoja, kad darbo pertvarkymai buvo fiktyvūs. Tiek bankas, tiek maklerio įmonė mano, kad tokia pozicija nepagrįsta ir tie pertvarkymai buvo realūs, o tai parodo, kad buvo atleista ne tik ieškovė, bet ir kita grupė darbuotojų – veikla buvo efektyvinama, todėl teigti, kad buvo vykdomas susidorojimas ar fiktyvus pertvarkymas tam, kad ji būtų atleista, manome, yra nepagrįsta. Baudžiamoji byla ir atleidimo iš darbo byla nėra susijusios“, - po posėdžio teigė „Finastai“ atstovaujantis advokatas ir advokatų profesinės bendrija Bagdanskis „iLAW“ vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis.

„A. Juodkaitė buvo atleista teisėtai ir pagrįstai, laikantis įstatymų reikalavimų. 2011-2012 metais banke „Finasta“ buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, kurių esmė – optimizuotos funkcijos ir automatizuotas tam tikrų operacijų atlikimas. Juos įgyvendinus, keitėsi darbuotojų funkcijų apimtys, darbo krūviai. Darbo santykiai su Alma Juodkaite buvo nutraukti būtent dėl šių struktūrinių pertvarkymų ir etatų mažinimo banko Vertybinių popierių apskaitos skyriuje“, - dėsto „Finastos“ komunikacijos vadovė Jūratė Rupšienė.

A. Juodkaitė su tokiais paaiškinimais nesutinka ir yra įsitikinusi, kad Vertybinių popierių apskaitos skyriuje nebuvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, dėl to kreipėsi į teismą ir prašo grąžinti į darbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei kompensaciją už moralinę žalą. Ji teismui dėstė, kad laukdama atleidimo buvo izoliuota, jai neleista naudotis elektroniniu paštu, duomenų bazėmis, dokumentais ir t.t., tačiau vadovė tuo metu jai delegavo atsakingas funkcijas, kurių techninis darbuotojas nebūtų galėjęs parengti, pavyzdžiui, parengti Nemokestinių pavedimų tvarką.

Dokumentus apie savo kvalifikaciją A. Juodkaitė taip pat pateikė teismui, ankstesnė jos darbo patirtis – 17-a darbo metų Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)